Finansavimas

Pasaulio sveikatos organizacijos 2015 metų duomenimis, vėžys yra 8,8 milijonų žmonių mirties priežastis. Vienas klinikinėje praktikoje pritaikomų lokalių priešvėžinės terapijos būdų, yra elektrochemoterapija (ECT). ECT metu, lokalų priešvėžinių vaistų poveikį didina elektroporacijos procesas, kurio metu ląstelių plazminė membrana yra laikinai pralaidinama įvairioms hidrofilinėms medžiagoms, pvz. priešvėžiniam vaistui bleomicinui (BLM). Tačiau dar nėra iki galo ištirtas elektroporacijos, BLM elektropernašos poveikis ląstelėms. Šitoks, nepilnas, ECT metu vykstančių mechanizmų ištyrimas, sąlygoja neoptimizuotą priešvėžinį gydymą. Žinoma, kad BLM patekęs į ląsteles sukarpo vėžinių ląstelių DNR. Dėl to ląstelėse gaminasi aktyviosios deguonies formos (ROS), kurios sąlygoja užprogramuotą ląstelių žūtį. Tačiau nėra publikuotų tyrimų, rodančių ROS generavimo optimizavimą po BLM elektropernašos. Elektroporacijos metodas, taip pat pritaikytas kitam, lokaliam, priešvėžiniam gydymo būdui, pavadintam negrįžtama elektroporacija (IE). Toks gydymo būdas pralaidina ląstelių plazmine membraną tiek, kad ląstelės dėl to žūna. Po IE ląstelės dar lieka gyvos, tačiau žūna vėliau dėl programuotos ląstelių žūties (apoptozės), kurią taip pat sukelia ląstelėse sugeneruoti ROS. Mūsų žiniomis iki šiol dar nėra publikuotas ROS generavimo ląstelėse palyginimas po BLM elektropernašos ir po IE poveikio. Dėl to šio projekto tikslas: įvertinti ir palyginti negrįžtamos elektroporacijos ir bleomicino elektropernašos sukeltus ROS pokyčius ląstelėse in vitro. Šio projekto metu bus padėti pagrindai platesniame ląstelėse sugeneruoto ROS matavimo po BLM elektropernašos ir IE tyrime. Projekto metu bus išsiųsta publikacija į žurnalą Biologija (kuris įtrauktas į ISI Master Journal sąrašą), bei paruoštas stendinis pranešimas tarptautinei konferencijai.