Finansavimas

Atliekant įvairių molekulinių agregatų laikinius spektroskopinius matavimus, paprastai stengiamasi naudoti kuo mažesnį žadinimo intensyvumą, kad, pirma, nebūtų „sudegintas“ pats tiriamasis objektas ir, antra, gautus duomenis būtų paprasčiau analizuoti – tokiomis sąlygomis galima nepaisyti sistemoje vykstančios molekulinių sužadinimų anihiliacijos. Kita vertus, dažnai norint gauti tinkamą signalo-triukšmo santykį, tenka didinti žadinimo intensyvumą, taip kad anihiliacijos išvengti nepavyksta. Siūlomos studentų praktikos tikslas kaip tik ir yra teoriškai panagrinėti singulet-singuletinę sužadinimų anihiliaciją skirtingo dydžio molekulinėse sistemose, atsižvelgiant į sužadinimo energijos pernašą tarp sistemą sudarančių molekulių. Studentui reikės susipažinti su šiandien žinomais netiesinę eksitonų anihiliaciją aprašančiais kinetiniu (didelėms sistemoms) ir statistikiniu (mažoms sistemoms) modeliais. Vėliau reikės suformuluoti mišrų gardelinį-statistikinį modelį dviejų pradinių sužadinimų sistemoje dinamikai aprašyti bei parašyti jį implementuojančią kompiuterinę programą, taip pat pagal Monte Carlo algoritmą veikiančią programą, modeliuojančią didesnį pradinių sužadinimų skaičių turinčiose sistemose. Tikimasi, jog praktikos metu parašytos kompiuterinės programos ateityje bus panaudojamos analizuojant realias išmatuotas sužadinimo gesimo kinetikas įvairiose molekulinėse sistemose esant stiprio apšvietimo sąlygomis.