Finansavimas

Šio projekto tema – nitrerginių neuronų paplitimas širdį inervuojančio nervo klajoklio branduoliuose bei juntamuosiuose mazguose. Azoto monoksidas (NO) – svarbi dujinė signalinė molekulė, dalyvaujanti įvairiuose biologiniuose procesuose. Intrakardiniuose nerviniuose mazguose randama neuroninei azoto sintazei (nNOS) pozityvių neuronų, tačiau yra žinoma, jog dauguma širdį inervuojančių nitrerginių skaidulų ateina iš ekstramuralinių šaltinių. Iki šiol jau daug autorių tyrė nitrerginių neuronų pasiskirstymą įvairių gyvūnų nervo klajoklio branduoliuose, tačiau tyrimų rezultatai prieštaringi. Širdyje azoto oksidas atlieka svarbų vaidmenį tiek fiziologinėmis sąlygomis, tiek esant įvairioms patologijoms. Sveikoje širdyje NO reguliuoja viduląstelinę kalcio jono apykaitą, taip reguliuodamas miokardo susitraukimą ir atsipalaidavimą. Taip pat nustatytas ryškus apsauginis azoto oksido poveikis įvairių širdies ligų, pvz., širdies nepakankamumo, hipertrofijos bei miokardo infarkto metu, nes tuomet padidėjęs išskiriamo azoto oksido kiekis sumažina mirštamumą, miokardo remodeliacijos progresavimą ir apsaugo nuo oksidacinio streso. Be to, NO trūkumas gali lemti didesnę ektopinių aritmogeninių židinių atsiradimo bei staigios širdinės mirties riziką. Įvertinus kliniškai reikšmingą azoto oksido poveikį širdžiai bei prieštaringus iki šiol sukauptus ekstramuralinių nitrerginės inervacijos šaltinių paieškos rezultatus, reikalingi tolimesni širdį inervuojančių nervo klajoklio branduolių tyrimai, siekiant nustatyti nitrerginių neuronų paplitimą juose. Tai tarptautiniu lygmeniu aktuali tema, kadangi tiek Lietuvoje, tiek Europoje kardiovaskulinės sistemos ligos vis dar yra pagrindinė mirties priežastis ir aktyviai ieškoma naujų profilaktikos bei gydymo metodų, galinčių apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo, padidinti jomis sergančių pacientų pasveikimo galimybes, išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę.