Finansavimas

Projekto tikslas – lyginamuoju būdu ištirti socialinę Baltijos šalių visuomenių transformaciją iš imperijos provincijų į pilietines visuomenes. Bus analizuojamos trijų visuomenės grupių (karių, karo pabėgėlių ir tautinių mažumų) karo, okupacijų, revoliucijos ir pilietinės integracijos patirtys. Projekto kolektyvas, sudarytas iš visų trijų Baltijos valstybių mokslininkų, studijuos jų socialinio ir politinio įgalinimo procesus, politinių nuotaikų, savivokos pokyčius bei jų tapsmą tautinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių piliečiais. Artėjant Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui, projekto dalyviai iškėlė klausimą: kokiais būdais buvo kuriamos Baltijos šalių visuomenės po Pirmojo pasaulinio karo? Projektas remiasi prielaida, kad norėdamos išgyventi, be politinio pripažinimo, Baltijos valstybės turėjo sukurti darnias lojalių piliečių visuomenes. Tačiau socialinis imperijos gyventojų virsmas demokratinių respublikų piliečiais vyko besitęsiančio karo, masinio gyventojų iškeldinimo, ekonomikos ir politinės krizės sąlygomis. Šių visuomenės grupių patirtys yra sudėtingo valstybių ir tautų kūrimo proceso liudijimas, kuris padės suprasti, kaip visuomenės konsoliduojamos besitęsiančios krizės ir pokarinės rekonstrukcijos sąlygomis. Projekto metu tyrėjai kelių vizitų metu rinks pirmaeilius šaltinius apie karius, pabėgėlius ir tautines mažumas įvairiuose Baltijos šalių ir užsienio archyvuose. Jie anglų kalba paskelbs monografiją apie tarptautinę pabėgėlių globą Baltijos šalyse 1918-1920 m., straipsnių rinkinį apie karių, pabėgėlių ir tautinių mažumų integraciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei penkis mokslo straipsnius tarptautiniuose recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose.