Finansavimas

Pastaruoju metu didelės galios šaltiniai (pvz. lazeriai, ar itin galingi šviestukai) yra naudojami ne tik moksliniams ar pramoniniams taikymams, tačiau ir kasdieniniuose apšvietimo prietaisuose. Jau prieš penkerius metus Nobelio premijos laureatas S. Nakamura prognozavo, kad apšvietimo ateitis priklauso lazeriniams diodams (LD). Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, vargu ar LD greitu metu pakeis plačiai taikomus šviesos diodus (šviestukus) bendrajame apšvietime, tačiau LD paremti šviestuvai konkuruoja srityse, kuriose reikalingas kolimuotas šviesos srautas (pvz. pastatų, renginių apšvietimui ar automobilių žibintuose). Žinomi automobilių gamintojai tokie kaip Audi ir BMW savo naujausiuose automobilių modeliuose jau diegia LD paremtus priekinius žibintus. Tokiu principu veikiantys šviestuvai taip pat puikiai tinka informacijos perdavimui šviesa (Li-Fi). Tokiuose šviesos šaltiniuose balta šviesa gaunama lazerį kombinuojant su šviesos keitikliu, sugeriančiu dalį mėlynos šviesos ir spinduliuojančiu raudoną, geltoną, žalsvą spalvas. Šviesos keitikliai dažniausiai gaminami iš fotoliuminescencinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir laikančiosios terpės (pvz. silikono, epoksidinės dervos ar akrilo). Tačiau, kitaip negu šviestukų, lazerio spinduliuotė yra ypač intensyvi ir pasižymi dideliu galios tankiu, kas sąlygoja reikšmingą keitiklio kaitimą dėl Stokso poslinkio bei ribotos fosforo kvantinės išeigos. Keitiklio temperatūrai viršijus tam tikrą vertę laikančioji terpė ima karbonizuotis ir praranda skaidrumą, o tai mažina sistemos našumą arba galutinai ją sugadina. Studento praktikos mokslinis tikslas yra išvystyti ir optimizuoti optinių keitiklių šiluminio laidumo matavimo metodiką pastovaus šilumos srauto sąlygomis, temperatūros gradientą matuojant infraraudonųjų spindulių (IR) temovizoriumi macro režimu, o rezultatus apdorojant skaitmeninių vaizdų analizės algoritmais.