Finansavimas

Azoto oksidas yra svarbus junginys (signalinė molekulė) įtakojantis kraujotaką, griaučių raumenų susitraukimo mechanizmus, gliukozės ir kalcio homeostazę, mitochondrijų (pagrindinė ląstelės energijos gamintoja) veiklą. Azoto oksidas ar jo inhibitoriai (pvz. argininas) jau nuo seno vartojami medicinoje širdies ir kraujagyslių susirgimų gydymui ar prevencijai. Ilgai buvo žinoma tik vienas azoto oksido organizme atsiradimo kelias: sintezė iš aminorūgšties L-arginino veikiant azoto oksido sintazės fermentui (NOS). Ši reakcija yra priklausoma nuo deguonies ir sunkiai vyksta fizinių krūvių metu. Šiuo metu yra žinoma, kad azoto oksidas organizme gali būti sintetinamas ir iš su maistu gaunamų nitratų. Nitratai (NO3), kurių yra gausu įvairiose daržovėse, organizme virsta nitritais (NO2), kurie kaupiami ir cirkuliuoja kraujyje. Tam tikromis sąlygomis (trūkstant deguonies), nitritai gali virsti azoto oksidu (NO). Kelias nitratai-nitritai-azoto oksidas yra svarbus todėl, kad jis gali vykti hipoksijos sąlygomis ( trūkstant deguonies). Todėl dietos nitratų papildai vis plačiau pradedami naudoti sportinėje veikloje, kur raumenų veiklai gali trūkti deguonies didelių fizinių krūvių metu. Taip pat šie papildai vartojami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Didžiausia nitratų koncentacija yra įvairiose lapinėse daržovėse kaip kad špinatai, lapinės salotos, salierai, rukola ir burokėliuose. Iš šių daržovių dažniausiai ir gaminami nitratų turintys papildai. Tačiau optimali nitratų koncentracija, turinti didžiausią įtaką sportininko fizinėms ypatybėms, papilduose nėra iki galo nustatyta. Taip pat nėra žinoma tinkamiausia papildų gamybos žaliava (kontraindikacijų sveikatai bei kainos ir kokybės aspektais). Projekto tikslas būtų gauti atsakymus į šiuos klausimus, pagaminti papildo prototipą ir ištirti jo veiksmingumą asmens fizinėms ypatynėms.