Finansavimas

Mielės Saccharomyces cerevisiae yra vienaląsčiai eukariotai, plačiai paplitę gamtoje. Šiuo metu mielės intensyviai tiriamos dėl jų panauduojimo maisto ir gėrimų pramonėje, farmacijoje, biologiniuose bei biomedicininiuose tyrimuose. Laboratorijose jos panauduojamos kaip modeliniai organizmai tiriant vidurląstelinius procesus ir ekstraląstelinės biotinės bei abiotinės aplinkos poveikį. Biologijoje abiotiniai veiksniai yra apibrėžiami kaip negyvos gamtos cheminis ar fizinis poveikis, lemiantis ląstelių fiziologinius pokyčius, keičiantis organizmų augimą bei reprodukciją. Vienas moderniausių ir vis platesnį pritaikymo spektrą turinčių abiotinių poveikių yra impulsinis elektrinis laukas (IEL). IEL yra fizikinis metodas, kuriuo metu ląstelės yra veikiamos trumpais įvairaus stiprio elektrinio lauko impulsais. Žinoma, kad paveikus ląsteles IEL ląstelių membranos lipidiniame sluoksnyje dėl potencialų skirtumo susiformuoja poros. Dėl porų susidarymo padidėja membranos pralaidumas ir į ląstelę gali patekti įprastomis sąlygomis nepatenkančios molekulės. Nors elektroporacija yra plačiai taikoma įvairiose pramonės bei tyrimų srytyse, membranos permeabilizacijos mechanizmai išlieka hipotetiški ir nėra iki galo išaiškinti. Šio darbo tikslas yra ištirti osmosinio slėgio įtaką elektrinių lauku paveiktų mielių S.cerevisiae ląstelių gyvybingumui ir membranos pralaidumui. Tyrimo metu bus ištirti mielių ląstelių gyvybingumo priklausomybė nuo skirtingų IEL stiprių osmosinio streso, sukurto skirtingų koncentracijų bei joninės sudėties druskingais tirpalais, įtaka IEL paveiktų ląstelių gyvybingumui, plazminės membranos pralaidumo kitimams ir atsistatymui, ląstelių dydžio kitimai priklausomai nuo skirtingų tirpalų koncentracijų bei poveikio laiko. Gauti duomenis padės išaiškinti membranos atsistatymo po elektroporacijos mechanizmus bei gali būti pritaikyti naujų šiuolaikinių metodų kūrime.