Finansavimas

Naujausi tyrimai (doi: 10.1126/science.aaf9011, Science), kuriuos paremia ir epidemiologų duomenys, rodo, kad dauguma vėžio atvejų yra nulemti atsitiktinių mutacijų, o sveika gyvensena tik nežymiai sumažina susirgimo vėžiu riziką. Taip pat pažymėtina, kad nepaisant pažangios biožymenimis pagrįstos personalizuotos vėžio terapijos, stebimas tik trumpalaikis jos poveikis, o atskiriems pacientams ji visai neveikia. Vėžio genomika ir tuo būdu identifikuotais ląsteliniais molekuliniai taikiniais pagrįstas vaistų parinkimas ir gydymas daugumoje atvejų nepasiteisina – įgyjamas atsparumas, stebimas naviko atsinaujinimas ir metastazės (doi:10.1038/537S63a; doi:10.1038/ncomms7169; doi:10.1038/cr.2014.168). Visa tai rodo naujų įrankių, tyrimo sistemų, gydymo inovacijų būtinumą. Šio projekto tikslas yra nauja technologija, skirta vėžio atsparumo taikomai terapijai problemos sprendimui. Projektas remiasi įdėja, kad šalia genetinio, ląstelių fenotipinis heterogenškumas lemia atsparumą pasirinktiems vaistams. Projekte kuriama priešvėžinių vaistų poveikio vertinimo ir atsako į gydymą konkrečiam pacientui prognozavimo modelinė sistema, apimanti ląstelių fenotipinį heterogeniškumą ir yra skirta vaistų veiksmingumo in vitro patikrai. Modelis remiasi vėžinį audinį sudarančių ląstelių ex vivo funkcine patikra bei galimų veiksmingų terapinių poveikių nustatymu individualioms ląstelėms. Naujo modelio pavyzdžiu tikimės pagrįsti naviką sudarančių ląstelių subpopuliacijų svarbą prognuozuojant atsaką į gydymą konkrečiam pacientui, bei konkrečiu atveju nustatyti veiksmingus terapinius poveikius. Sukurti ląstelių ex vivo modeliai bus svarbūs fundamentiniuose vėžio biologijos tyrimuose, nustatant galimus vaistų veikimo mechanizmus skirtingų lastelių bei skirtingų navikų atvejais. Pirminių vėžio ląstelių linijų modelinės sistemos ateityje gali tapti įrankiu gydytojams priimant terapinį sprendimą.