Finansavimas

Nusikalstamų veikų vertinimo metu atliekami teisiniai sprendimai turi didelę reikšmę visoms baudžiamojo proceso šalims, kylantiems teisiniams padariniams. Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos pareigūnų atliekamą sprendimų priėmimą, susijusį su nusikalstamų veikų vertinimu svarbu nagrinėti siekiat ištirti galimas teisinių sprendimų priėmimo klaidas. Viena iš galimų teisinių sprendimų priėmimo klaidų – patvirtinimo šališkumas, apibūdinamas kaip asmens formuojami išankstiniai įsitikinimai apie nagrinėjamą įvykį. Patvirtinimo šališkumas gali pakenkti sprendimų priėmimo efektyvumui tokiais atvejais, kai sprendimai turi būti racionalūs, paremti svariais argumentais ir atitikti teisingumo bei nešališkumo principus. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų bei prokuroro priimami sprendimai turi atitikti šiuos kriterijus, o egzistuojant patvirtinimo šališkumui informacija vertinama vadovaujantis ne baudžiamosios teisės normomis ir principais, o iš anksto suformuota nuomone. Patvirtinimo šališkumas pasireiškia dvejais elementais: selektyvia informacijos paieška ir šališku prieinamos informacijos interpretavimu, todėl išankstine nuomone paremtas sprendimų priėmimas ikiteisminio tyrimo metu gali neatitikti teisingumo, nešališkumo principų reikalavimų. Įrodinėjimo procesas, baudžiamasis persekiojimas ir tyrimo eiga gali būti vystomi kryptingai, siekiant patvirtinti pirminę pareigūnų nuomonę apie įtariamojo kaltės aspektą. Teisėsaugos pareigūnų vadovavimąsi patvirtinimo šališkumu gali skatinti psichologiniai, teisiniai aspektai, visuomenėje vyraujančios nuostatos ir socialinės normos. Vadovaujantis kognityviniu euristikos aiškinimu, siekiama išsiaiškinti kaip vertinant nusikalstamą veiką bei pagrindinio įtariamojo kaltę apdorojama informacija. Tyrimo metu nagrinėjama, ar patvirtinimo šališkumas gali pasireikšti vertinant nusikalstamos veikos scenarijų bei pagrindinio bylos įtariamojo kaltės aspektą ikiteisminio tyrimo stadijoje.