Finansavimas

Lietuvoje priskaičiuojama virš 921 piliakalnių, tačiau jų tyrinėta tik ketvirtadalis. Duomenys rodo, kad Šiaurės Rytų Lietuvoje socialinė dinamika iki valstybės branduolio kūrimo buvo aktyvi, todėl, svarbu išsiaiškinti, kokios tuo metu galėjo būti pagrindinės konfliktų priežastys ir pasekmės. Taikant metodinę išlygą, tiriant mažesnius plotus, būtų tikrinama, ar gręžiniais ir šurfais tiriant piliakalnių archeologinį sluoksnį galima surinkti pakankamą mokslinę informaciją. Žvalgomaisiais archeologiniais tyrimais rengiamasi patikrinti 10–12 iki šiol netirtų piliakalnių: Brinkliškių, Garnių II, Kubilių, Nuodėgulių, Šikšnių (Utenos r. sav.), Galminių, Kiemionių, Lūžų, Šiukščių, Verslavos, Zabičiūnų, Zokorių (Zarasų r. sav.). Išlygos netaikymo rizikos atveju, projekto metu koncentruojamasi į 2–3 piliakalnių detaliuosius tyrimus ir apylinkių piliakalnių žvalgymą. Siekiama išsiaiškinti šių piliakalnių chronologiją, patikrinti išlikimo laipsnį, bandyti detalizuoti regioninę raidą. Lauko tyrimų metu surinkta informacija kartu su ankstesnių tyrimų duomenimis suvedama į duomenų bazę. Naudojant ArcGIS programą, atliekama erdvinė analizė, sudaromi žemėlapiai, rengiama studentų praktikos ataskaita. Su darbo vadovu pasidalinus atskiromis užduotimis, apdorojami tyrimų duomenys. Galiausiai siekiama įžvelgti regionines krašto raidos tendencijas, aktyviausius piliakalnio veiklos laikotarpius, kada galėjo vykti kariniai konfliktai bei svarstoma, kokios galėtų būti to priežastys.