Finansavimas

Informacija apie įvairius išorinius stresorius augaluose gali būti perduodama elektrinių signalų pavidalu. Siekiant suprasti augalų reakcijas svarbu įvertinti potencialo veikimo potencialo (VP) sklidimo greitį. Daugialąsčiuose augaluose VP perdavimas iš vienos ląstelės į kitą vyksta tam tikrų struktūrų – plazmodezmų - pagalba. Plazmodezmomis signalai perduodami selektyviai, todėl jų laidumą galima reguliuoti. Elektrinių signalų sklidimui ir perdavimui per plazmodezmą tirti puikiai tinka didžiulėmis ląstelėmis pasižyminti modelinė Characeae šeimos dumblių sistema. Iš talomo iškirpta pavienė šių dumblių ląstelė gali būti laikoma atskiru vienaląsčiu organizmu, išliekančiu gyvybingu mėnesiais ir leidžiančiu detaliai ištirti VP genezės bei sklidimo mechanizmus. Tiriant ląstelių porą, sujungtą bambliu, kuriame išsidėsčiusios plazmodezmos, galime tiesiogiai tirti elektrinių signalų perdavimą iš ląstelės į ląstelę. Be to, menturdumbliuose sklindant elektriniui signalui pastebėti citoskeleto funkcionavimo pokyčiai – sustoja citoplazminis judėjimas, tačiau dar nėra žinoma, kaip citoskeleto suardymas veikia elektrinių signalų generaciją ir sklidimą. Taigi, projekto metu bus aiškinamas plazmodezmų ir citoskeleto vaidmuo VP sklidimo ir perdavimo mechanizme. Menturdumblio Nitellopsis obtusa ląsteles veikiant elektriniais ir terminiais stimulais ektraląsteliniu metodu bus vertinamas VP sklidimo greitis ląstelėje ir registruojamas VP perdavimas per plazmodezmą. Šaldant bamblį bus manipuliuojama plazmodezmų laidumu ir stebima šio reiškinio įtaka signalo perdavimui, o veikiant citoskeletą citochalasinu B bus vertinamas citoskeleto vaidmuo signalo sklidime.