Finansavimas

Regeneracinė medicina – tai sritis, kuria siekiama atkurti, pagerinti ar pataisyti audinio ar organo funkciją. Formuojant audinį, svarbiausia parinkti tinkamą medžiagą, ant kurios ląstelės galėtų augti ir daugintis. Audinio karkasui naudojama medžiaga turi būti tvirta, biosuderinama, lengvai apdirbama ir chemiškai stabili. Sintetiniai polimeriniai karkasai yra vieni iš svarbiausių sudedamųjų dalių, dalyvaujančių audinių formavime, todėl optimalus jų pritaikymas gali būti pagrindinis sėkmingos strategijos aspektas. Viena iš perspektyviausių medžiagų šiuo metu yra polidimetilsiloksanas (PDMS), kuris pasižymi geru biosuderinamumu, yra termiškai stabilus, chemiškai atsparus ir pralaidus dujoms. Tačiau jo panaudojimą riboja hidrofobiškumas, dėl kurio ląstelių adsorbcija paviršiuje gali būti trumpalaikė, bei mažas mechaninis atsparumas. Sintetiniai poliesteriniai elastomerai yra biosuderinami, biologiškai skaidomi ir ekonomiškai efektyvūs. Projekto tikslas – iš poliesterių, modifikuotų α,ω-dihidroksi-poli(dimetilsiloksanu) ir glicidilmetakrilatu, fotopolimerizacijos būdu suformuoti plėveles, kurios galėtų būti pritaikytos dirbtinių audinių inžinerijoje. Projekto metu bus susintetinti ir ištirti poliesteriai iš azelaino rūgšties, dietilenglikolio, α,ω-dihidroksi-poli(dimetilsiloksano) ir glicidilmetakrilato, panaudojant įvairius pradinių medžiagų santykius ir skirtingą trukmę. Iš gautų modifikuotų poliesterinių dervų bus suformuotos plėvelės UV šviesoje ir ištirtos jų savybės: sandara, tirpumas, drėkinimo kampas, mechaninės savybės (elastingumas ir atsparumas tempimui, Jungo modulis), stiklėjimo temperatūra.