Finansavimas

Vykdant projekte numatytus tyrimus būtų nagrinėjama religijos vieta ir vaidmuo šiuolaikinėje kultūroje, kurios esmine charakteristika (parafrazuojant Lyotardo knygos „Postmodernus būvis“ pavadinimą) galima laikyti „postsekuliarų būvį“ - kultūros būklę, atsiradusią tada, kai ėmė aiškėti, jog Apšvietos epochos mąstytojų idėja, kad modernios kultūros pagrindą sudaro visiškai autonomiškas ir autarkiškas (t.y. sekuliarizuotas) subjektas, pasirodė esanti nerealizuojama. Mūsų dienomis ryškėja tendencija pripažinti, kad religija nėra vien iliuzinis anapusinės tikrovės postulavimas, kurį turėtų įveikti nuo kultūros modernizacijos neatsiejamas sekuliarizacijos procesas. Šiuo požiūriu postmodernią kultūrą galima laikyti ir postsekuliaria kultūra. Vis dėlto šio posteskuliarumo pobūdis dar nėra pakankamai įsisąmonintas. Dar nėra aišku, kokį pavidalą pasikeitusioje kultūrinėje situacijoje galėtų ar/ir turėtų įgyti religiniai vaizdiniai, patirtys bei praktikos. Vykdant projektą, būtų siekiama išsiaiškinti, kokius pavidalus religijos turiniai įgyja tokiose šiuolaikinės kultūros srityse kaip etika, estetika bei politinė ideologija, kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje dominuojančiame globalizacijos procese atlieka (ar galėtų atlikti) tarpreliginis ir tarpkonfesinis dialogas. Didelė projekte numatytų tyrimų dalis būtų skirta minėtų posteskuliarybės apraiškų ontologinio pamato analizei. Šioje dalyje postsekuliarus būvis būtų nagrinėjamas sutelkiant dėmesį į religijos fenomenologijos bei fenomenologinės ontologijos atveriamą prieigą prie postsekuliarių religingumo formų, mitinio mąstymo reabilitaciją šiuolaikiniame akademiniame diskurse bei mito kaip religinės patirties eksplikacijos galimybes šiuolaikinėje kultūroje.