Finansavimas

Farmacijos pramonės atstovai per pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiria vaistinių preparatų, kurių pagrindas yra nedidelės molekulinės masės peptidai, kūrimui. Tokios veikliosios medžiagos neretai klinikiniuose tyrimuose yra aktyvesnės už mažos molekulinės masės junginius. Kuriant naujas molekules kietafazei peptidų sintezei, tikslingiausia atlikti žinomų gamtinių fragmentų struktūros modifikacijas, nes taip išlieka didesnė tikimybė, kad peptidas organizme galės sėkmingai pasiekti taikinį ir sąveikauti su fermentais. L-Prolinas yra viena iš dvidešimties gamtinių aminorūgščių, kurios besijungdamos peptidiniais ryšiais sudaro natūralius baltymus. Dar vienas labai svarbus faktorius yra chiralinių molekulių enantiomerinis grynumas. Labai dažnai enantiomerų biologinis aktyvumas nesutampa, o kartais net pasireiškia priešingu aktyvumu. Enantiomerų praktiškai visos fizikinės savybės yra identiškos, todėl labai sudėtinga nustatyti jų susidarymą reakcijos metu. Šiuo metu patikimiausias įrodymas yra skysčių chromatografija panaudojant chiralinę stacionarią fazę. Vienas pagrindinių šio metodo trūkumų yra enantiomerų perskyrimo optimizavimas. Šį procesą atliekant reikia parinkti tinkamą stacionarią ir mobilią fazes, tėkmės greitį, bendrą analizei naudojamą laiką. Projektas yra tęstinis, jis skirtas patikrinti jau turimos sintezės procedūros universalumą naudojant skirtingus enantiomerus ir patikrinant ar galima gauti junginius su didesnės molekulinės masės pakaitais. Vienas iš projekto esminių uždavinių yra parinkti gautoms enantiomerų poroms optimalų enantiomerinio grynumo nustatymo metodą ir patikrinti šio metodo patikimumą, kai keičiasi tik nežymi molekulės dalis.