Finansavimas

Modernios šiuolaikinės farmakoterapijos esmė yra individualus vaisto bei jo dozės parinkimas atsižvelgiant į: 1) paciento asmenines savybes, tai yra į paciento genetinį kodą, kuris nulemia jautrumą vaistams ir jų metobolizmą; 2) ligos sunkumą; 3) organų funkcijų nepakankamumą bei 4) gretutines ligas ir rizikos veiksnius. Individualios tikslinės vaisto dozės parinkimas leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų, t.y. didesnio efektyvumo ir išvengti nepageidaujamų reakcijų, kurių gydymas kartais gali būti sudėtingesnis už pagrindinės ligos gydymą. Tikslinės individualios dozės parinkimas yra labai svarbus, kai skiriami siaurą terapinę platumą turintys vaistai (tarp jų imunosupresantai) arba kai skiriama daug preparatų ir yra sunku prognozuoti vaistų sąveiką, galinčią nulemti mažas neveiksmingas arba atvirkščiai toksines vaisto koncentracijas plazmoje ir būti nesėkmingo gydymo priežastimi. Lietuvoje beveik pusei inkstų recipientų (47,2 %) vėlyvajame potransplantaciniame periode pasireiškia imunosupresinio gydymo sąlygotos komplikacijos, o vaistų sukelta nefropatija yra pagrindinė transplantato nepakankamumo priežastis ilgalaikio gydymo metu. 11,3 % pacientų pasireiškia biopsijomis patvirtintas ūminis inksto atmetimas, rodantis nepakankamą imunosupresijos lygį. Planuojamo tyrimo tikslas - individualizuota farmakoterapija t.y. optimalios vaistų dozavimo metodikos kūrimas, kuris leistų prailginti transplantato išgyvenamumo laiką ir pagerintų recipientų gyvenimo kokybę. Atliekamo tyrimo metu stebint vaistų farmakokinetikos parametrų ir biožymenų kitimus būtų siekiama nustatyti stipriausią ryšį tarp šių parametrų ir transplantato kokybės (transplantuoto inksto funkcijos ir morfologinių žymenų). Tyrimo metu bus siekiama sukurti metodiką, kuri leistų parinkti optimalią vaisto dozę, kurią paskyrus būtų pasiekta tikslinė vaisto koncentracija plazmoje pacientams po inkstų transplantacijos, transplantuoto inksto funkcija būtų optimaliausia, o morfologiniai žymenys nepakitę.