Finansavimas

Projekto tikslas išsiaiškinti kaip solidarumas reiškiasi protesto kultūrose, kokia jo reikšmė ir įtaka progresyviems socialiniams ir politiniams judėjimams. Tam bus panaudota ir išplėsta ankstesniuose tyrimuose atlikta solidarumo koncepto analizė bei solidarumų tipologija. Solidarumas Lietuvoje beveik nebuvo tyrinėtas, tad projektu siekiama atlikti Lietuvos profesinių sąjungų ir kitų emancipacinių judėjimų (kaip eco, antirasistinio aktyvizmo, feminizmo grupių) tyrimą. Lietuvos atvejo analizei bus atlikti kokybiniai interviu, kuriems pasirinkta keletas profesinių sąjungų bei skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingus tikslus akcentuojantys emancipaciniai judėjimai. Lietuvos atvejų analizei bus pasiremta ir stažuotojos jau atliktais Bolivijos (kaip vieno ryškiausių pavyzdžių Lotynų Amerikos protestų kultūroje) socialinių judėjimų tyrimais. Tokia lyginamoji analizė padės suprasti ir prognozuoti Lietuvos judėjimų politinę kryptį. Medijų tyrimams apie antiimigracinę politiką bus atlikta medijų retorinė analizė bei keletas kokybinių interviu su žurnalistais. Protesto kultūrų solidarumų tyrime bus remiamasi H. Brunkhorsto, J. Habermaso, A. Honnetho solidarumo koncepto tyrinėjimais. Taipogi naujausiais darbininkų bei kitų socialinių judėjimų solidarumus tyrinėjusių autorių L. Wilde, Stjerno, Featherstone darbais. Bus remiamasi ir A. Badiou „įvykio“ koncepcija, kuri leidžia brėžti skirtį tarp progresyvaus, emancipacinio veiksmo, kuriančio atviro solidarumą, nuo jo simuliakrų. Įvyks 2 mokslinės stažuotės užsienio universitetuose, kurios padės pasikeisti projekto atradimais ir rezultatais su panašius tyrimus atliekančiais mokslininkais. Tyrimo medžiaga bus publikuota monografijoje ir pristatyta tarptautinėje mokslinėje konferencijoje bei lietuviškame mokslo populiarinimo žurnale. Šio projekto rezultatai nuties kelius skirtingų prigimčių solidarumų tyrimams, kurių vienas galėtų būti į politines prognozes nukreiptų solidarumus ir naujus judėjimus vertinančių įrankių sukūrimas.