Finansavimas

Psichologinių konsultacijų nuotoliniu būdu trūkumas pastebimas jau kurį laiką, tačiau jos poreikis ypatingai išaugo paskelbus COVID-19 pandemiją. Nuo tada buvo pastebima prastėjanti žmonių psichologinė savijauta, o gyvos konsultacijos tapo sunkiai prieinamos arba negalimos (Brooks, 2020). Tiek psichologams, tiek jų klientams kilo klausimų apie psichologinių konsultacijų perkeltų į virtualią erdvę veiksmingumą, efektyvumą ir saugumą. Tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių terapijos efektyvumui yra terapinis santykis. Nors tyrimai rodo, kad nuotolinių psichologinių konsultacijų efektyvumas nesiskiria nuo gyvų konsultacijų, dalis psichologų nuotolinį terapinį santykį vertina prasčiau (Norwood, Moghaddam, Malins, & Sabin-Farrell, 2020). Prastesnis suvokiamo santykio vertinimas gali sietis su psichologų nuostatomis nuotolinio konsultavimo atžvilgiu. Neigiamos nuostatos gali sukelti sunkumų psichikos sveikatos specialistams užmezgant nuotolinį terapinį santykį (Simpson & Reid, 2014) ir užsiimti nuotoliniu konsultavimu (Chakrabarti, 2015). Šiame projekte siekiama apdoroti ir išanalizuoti duomenis, kurie padėtų suprasti, kokios psichologų nuostatos, demografiniai veiksniai, profesinė ir nuotolinė patirtis prognozuoja suvoktą terapinį santykį. Gautus duomenis bus galima toliau analizuoti ir interpretuoti rašant mokslinio straipsnio rankraštį. Tikimasi, kad gauti rezultatai padės geriau suprasti psichologų nuostatas nuotolinio psichologinio konsultavimo atžvilgiu. Įsigilinimas į nuostatas gali padėti psichologams užmegzti geresnį nuotolinį terapinį santykį (jei nuotolinį konsultavimą pasirinko dėl esamų sąlygų, bet vis dar turi neigiamas nuostatas apie tai) arba paskatinti psichologus pradėti psichologinį konsultavimą nuotoliniu būdu.