Finansavimas

Daugeliu atvejų postsovietinės Europos valstybėse visuomenė keičiasi žymiai greičiau nei erdvė, kurioje ji gyvena. Dėl šios priežasties erdvė tampa savotišku įvairų socialinių procesų stabdžiu, veikiančiu skirtingai skirtingose vietose. Lietuvos gyvenviečių sistema iš esmės skiriasi nuo natūraliai susiformavusių rinkos sąlygomis, pokyčiai Lietuvoje turėtų vykti smarkiausiai ir sąlygoti daugiausia problemų. Mokslinio tyrimo idėja yra atskleisti paveldėtos sovietinės gyvenviečių sistemos transformacijos bruožus miesto – priemiesčių – kaimo ašyje bei vietos socialinių veikėjų (bendruomenių, profesinių, religinių organizacijų lyderių ir kt.) įtaką šių transformacijų socialinėms pasekmėms lokaliame lygyje. Kaita paliečia gyvenviečių struktūrą, jų hierarchiją, ir žinoma jų gyventojus. Metropoliniai miestai tampa gyventojų perskirstymo mazgais, tuo tarpu likusi šalies teritorija yra apimta periferizacijos reiškinių, kurie pasireiškia labai skirtingai skirtingose vietose. Tikėtina, kad viena svarbiausių tokių skirtumų priežasčių yra susijusi su skirtingu vietos bendruomenių ir jų lyderių veikla. Nustatant ir paviešinant svarbiausias regioninių transformacijų erdves ir jas nulemiančių veiksnių kompleksus, problemas ir jų sprendimo būdus siekiama praplėsti esamas žinias apie čia vykstančius socialinius procesus. Palyginant procesus vysktančius Lietuvoje ir gretimose regiono valstybėse, bus galima įvertinti svabiausius lokalaus pobūdžio vystymosi faktorius, ypač susijusius su vietos bendruomenėmis ir gyventojų sąsajomis su gyvenamąja vieta. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti vietos socialinių veikėjų įtaką regioninės raidos trajektorijoms ir kurti tardisciplinines žinias, keliant mokslininkų mokslinę kvalifikaciją, sukuriant prielaidas efektyvesniam regioninės politikos formavimui ir mokslinių žinių sklaidai.