Finansavimas

Mokslinio projekto tikslas yra kompleksiškai ištirti pragmatiško naudojimosi religinės prigimties argumentais ir įrankiais Kinijos užsienio politikoje ypatybes pirmosios dabartinio šios šalies vadovo Xi Jinpingo kadencijos laikotarpiu (2013–18 m.), įgyvendinant trijų kertinių atvejų studijos uždavinį: (1) akademikų plėtojamos vad. „Kinų tarptautinių santykių mokyklos“ teorinių prielaidų ir pasiūlymų; (2) politikų išpopuliarinto vad. „Kiniškos svajonės“ naratyvo; bei (3) sąveikos su Pekino požiūriu esmines pasaulines religines konfesijas atstovaujančiais užsienio veikėjais (Šventasis Sostas, Pasaulio bažnyčių taryba, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Pasaulio budistinės sanghos taryba). Remiantis tarpdalykinės prigimties metodologiniais įrankiais ir šiam atvejui sukurtu, bet į platesnį taikymą pretenduojančiu teoriniu modeliu parodoma, kaip pastaraisiais metais Kinijos užsienio politikoje vis aktyviau ir sėkmingiau naudojamasi religinės prigimties diskursu bei sąveikaujama su tarptautinėmis religinėmis organizacijomis, pragmatiškai siekiant kelių esminių ilgalaikių savo strateginių tikslų. Religinės kilmės argumentai yra vis glaudžiau siejami su oficialiu Pekino požiūriu į tarptautinių santykių teoriją bei praktiką; vis drąsiau ir veiksmingiau naudojami jos kultūrinį patrauklumą, tariamą prigimtinį taikumą bei toleranciją pagrindžiančioje viešojoje diplomatijoje; ir, pagaliau, pasitelkiami užmezgant santykius su jai svarbiausiomis tarptautinėmis religinėmis organizacijomis bei net plečiant savo įtaką daugelyje iš jų. Tyrimas atskleidžia, kad nuo pat Liaudies Respublikos įkūrimo XX a. viduryje vyravusi represyvi, gynybinė valdančiojo vienpartinio režimo laikysena religijos atžvilgiu šiandien vis mažiau atitinka tikrovę bent jau šalies užsienio politikoje bei turi būti suprantama kaip svarbus supervalstybės statuso įgijimo tikslui pajungto jos įgyvendinimo įrankis.