Finansavimas

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje religijos ir tikėjimo sritis yra viena labiausiai paliestų socialinės kaitos, susijusios su modernizacijos, urbanizacijos, migracijos ir kitais socialiniais procesais. Ypač socialiai pažeidžiamomis tampa religinės mažumos, tiek istorinės, tiek naujai besikuriančios. Jos tampa socialiniu kitu, kurio atžvilgiu visuomenėje formuojasi įvairios fobijos, kuriami stereotipai. Ir nors liberalios demokratijos valstybėse žmogaus teisės, o tarp jų ir religijos bei tikėjimo laisvė yra tapusios neatsiejama visuomenių gyvenimo dalimi jų padėtis vėl tampa socialine problema socialinės kaitos sąlygomis. Religijos bei tikėjimo laisvės ir kitų pilietinių teisių užtikrinimas liberalios demokratijos valstybes atskiria nuo totalitarinių režimų valstybių. Žlugus Sovietų Sąjungai dauguma atkurtųjų valstybių įtraukė religijos bei tikėjimo laisvę į savo Konstitucijas, tokiu būdu pripažindamos šios laisvės svarbą šiuolaikinei visuomenei ir valstybei. Tačiau šių laisvių užtikrinimas pagrįstai leidžia klausti kaip komunistinio režimo kurtas ateizmo, kaip vienintelės legitimios prasmių sistemos monopolis paveikė pokomunistinių visuomenių religijos politiką, kur gana dažnas reiškinys – valstybės siekis sukurti vienos religinės bendruomenės monopolį, darantį tiesioginį poveikį religinių mažumų padėčiai. Vis dar stinga tyrimų, kurie galėtų atsakyti į minėtus klausimus, pateiktų įrodymus apie sovietinės religijos politikos vaidmenį šiuolaikiniams procesams. Tokie tyrimai leistų susieti ir parodyti skirtingų politinių režimų vykdomos politikos religijos atžvilgiu panašumus ir skirtumus. Šio projekto tyrimo tikslas – ištirti religijos laisvės politikos, sekuliarizmo ir religinių mažumų padėtį sovietinėje ir šiuolaikinėje Lietuvoje 1944-2020 metais plėtojant religijų tyrimus Lietuvoje ir keliant tyrėjų kvalifikaciją.