Finansavimas

Religijos sekėjų suvokimas ir matymas bei su jais susijusių stereotipų analizė yra ne tik visuomeniškai ir pasaulio pažinimo atžvilgiu svarbi tema, bet reikšmingas visuomeninio ir tarpkultūrinio dialogo elementas. Projekte siekiama atkurti KATALIKO, STAČIATIKIO, PROTESTANTO ir ŽYDO portretus, remiantis turtinga ir įvairialype kalbine medžiaga ir naudojant kognityvinės definicijos metodą. Projekto naujoviškumą sudaro tai, kad pirmą kartą tiriant konfesijų sekėjų portretus, pasirenkama panchroninė perspektyva, analizuojami istoriniai ir šiuolaikiniai šaltiniai. Pasirinkta tyrimų perspektyva leis atsekti tam tikrų nuomonių tęstinumą (jų nesenstamumą) ir stereotipinių bruožų diferenciaciją. Be to, viso religijos sekėjų leksinio-semantinio lauko atkūrimas leidžia stebėti visų aprašytų stereotipų ir juos sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšį. Tyrimo empirinę medžiagą sudaro: (a) sisteminiai kalbos duomenys (pavadinimai, etimologija, derivatai, sinonimai, frazeologizmai), surinkti iš liaudies ir bendrinių lenkų kalbos žodynų; (b) tekstiniai duomenys, surinkti iš tekstynų, bazių, taip pat spausdintinių XIX ir XXI a. veikalų bei ekspedicijų archyvinės medžiagos; (c) ritualų ir su tikėjimu susijusių apeigų aprašymai (etnografiniai duomenys); (d) užkalbiniai papildomieji duomenys (pvz., brėžiniai, karikatūros ir kt.); (e) negatyvinė medžiaga ir (f) nutylėtieji, „nuliniai“ duomenys. Pasirinkta metodologija ir gausi bei įvairi empirinė medžiaga leis atsakyti į esminius klausimus: (1) kokie buvo ir kokie yra su religijų išpažinėjais susiję stereotipai; (2) kurie iš bruožų įsitvirtinę geriausiai ir yra palyginti pastovūs, o (3) kurie laikui bėgant keičiasi ir yra palyginti nauji. Taip pat svarbūs bus atsakymai į klausimus (4) apie bazinius stereotipų profilius ir (5) pasaulį stebintį subjektą – laikantis Jerzio Bartmińskio suformuluotų ir lig šiol keliamų etnolingvistikos tikslų, kai išeities tašku pasirenkant kalbą atskleidžiamas žmogaus vidinis pasaulėvaizdis.