Finansavimas

2020 m. Europos Sąjunga (ES) išgyvena didžiausią šių laikų demokratijos krizę, padiktuotą COVID-19 pandemijos. 2020 m. gruodžio 3 d. ES priėmė Europos demokratijos veiksmų planą ir atnaujino diskusijas dėl ES rinkimų sistemos reformos. Šiuose dokumentuose šalims narėms rekomenduojama svarstyti galimybę įteisinti balsavimą internetu. Visos šiais metais rinkimus organizavusios valstybės susidūrė su naujais rinkimų legitimumo užtikrinimo iššūkiais. Rinkimų atidėjimas mėnesiui kaip tai padarė kai kurios valstybės (Lenkija, Italija, Šiaurės Makedonija) problemos iš esmės neišsprendė. Europos valstybėms dėl pandemijos taikant laisvo asmenų judėjimo, susirinkimų ir renginių laisvės ribojimus, piliečių galimybės pasinaudoti aktyviąją ir pasyviąja rinkimų teise tapo komplikuotos arba apskritai nebeįmanomos. Demokratinės valstybės rinkimus reglamentuojantys teisės aktai turi užtikrinti rinkimų prieinamumą visiems rinkėjams, o kiekvienos demokratinės valstybės pareiga yra rinkėjams, net ir pandemijos kontekste, sudaryti tinkamas sąlygas pasinaudoti visuotine rinkimų teise. Teisiniu požiūriu yra svarbu įvertinti galimus scenarijus, keliančius abejonių dėl balsavimo internetu įteisinimo būtinumo; rinkimų rezultatų pagrįstumo problemą: kaip stebėti ir audituoti balsavimą internetu; kaip įsitikinti, kad nebuvo trečiųjų subjektų poveikio rinkimų rezultatams; kaip užtikrinti rinkėjo balso slaptumą; kaip visuomenei pasitikėti sukurta programine įranga; kaip užtikrinti tinkamą demokratinių rinkimų apsaugą? Dėl šių priežasčių projektu siekiama išanalizuoti balsavimo internetu teisines galimybes ir, jei tyrimo rezultatai nebus rinkimų legitimumui pavojingi, įstatymų leidėjui pasiūlyti įteisinti balsavimą internetu artimiausiuose visuotinuose – 2023 m. savivaldybių tarybų – rinkimuose.