Finansavimas

Pagal ES Komisijos ataskaitą [1], apie 35% ES pastatų yra senesni nei 50 metų ir beveik 75% pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Per metus atnaujinama apie 0,4-1,2% (priklausomai nuo šalies) visų pastatų. Akivaizdu, kad egzistuojančių pastatų renovacija gali žymiai sumažinti energetines sąskaitas - energijos suvartojimas ES potencialiai gali sumažėti 5-6%, o CO2 emisijos - 5%. Projekto tikslas - atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukuriant pastatų energijos valdymo sistemą, kuri prižiūrėtų ir optimizuotų energijos naudojimą pastatuose, siekiant išlaikyti tinkamą, nuolat prisitaikančią prie žmogaus temperatūrą (ergonominis kriterijus) ir taupyti energiją. Numatomi rezultatai: 1. Numatomas rezultatas yra mažiausiai 80% tikslumu prognozuoti energetikos suvartojimo lygį, su sukauptais duomenimis sukuriant daugiakriterinį pastatų energetikos valdymo algoritmą. 2. Įdiegus į bet kokį pastatą, algoritmas į šildymo sistemą sugebėtų adaptuotis per 3-4 paras. 3. Numatoma, kad algoritmas sutaupys mažiausiai 5% energijos sąnaudų per metus. Remiantis 2018 m. Panevėžio miesto savivaldybės duomenimis, 78 Panevėžio miesto savivaldybės pastatai suvartojo energijos už 2 mEUR, kas reiškia vidutiniškai 25 kEUR per metus vienam pastatui. Vadinasi, įdiegtas algoritmas sutaupytų 1.25 kEUR išlaidų vienam pastatui ir 100 kEUR visam Panevėžio Savivaldybės valdomam pastatų ūkiui per metus. Lietuvos mastu siektų už 13 mEUR eurų per metus sutaupytos energijos viešuosiuose pastatuose. 4. Sumažėtų darbo valandų skaičius prie energijos reguliavimo, nes sistema pati mokytųsi ir adaptuotųsi prie duotų charakteristikų.