Finansavimas

Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijoje yra numatyti nauji gamybos procesai bei medžiagos, o prioritetinė mokslo kryptis yra fotoninės bei lazerinės technologijos, paremtos naujų puslaidininkinių struktūrų kūrimu. Saulės celės ir fotovoltinė optoelektronika yra pagrindinis atsinaujinančios elektros energijos šaltinis, paremtas silicio technologija. Prieš penketą metų kaip pigi alterantyva siliciui pademonstruotos itin našios (QY=29%) metalų halidų perovskitų saulės celės, o lengva gamybos technologija ir puikios krūvininkų pernašos savybės lėmė didžiulį mokslo ir pramonės susidomėją šiomis medžiagomis. Tačiau tokių saulės celių efektyvumą stipriai apriboja krūvininkų termalizacijos procesas, kuomet apie 33% sugertos saulės energijos yra iššvaistoma šiluminiams nuostoliams. Pastaraisiais metais literatūroje pademosntruota galimybė aukštos energijos eksitoninius sužadinimus itin efektyviai paversti mažesniais organinių molekulių sluoksniuose, vykstant singuletinių eksitonų skilimo procesu (ang. singlet fission). Technologiškai tinkamai suderinus organinių molekulių ir perovskito sluoksnius fotovoltinio prietaiso efektyvumą pavyktų padvigubinti (iki QY=42%), o tai lemtų efektyvesnį saulės jėgainių veikimą. Šio projekto tikslas - sukurti našų singuletinių eksitonų skilimą demonstruojančius organinius - perovskito hibridinius sluoksnius, įvertinti fotofizikinius reiškinius, lemiančius efektyvų didelės energijos singuletinių eksitonų virsmą mažos energijos tripletiniais sužadinimais vykstant singuletinių eksitonų skilimo procesui ir pasiekti aukštą tripletinio sužadinimo perdavimo efektyvumą į perovskito sluoksnį.