Finansavimas

Didėjantis energijos poreikis, senkantys iškastinio kuro ištekliai bei klimato kaita skatina ieškoti naujų atsinaujinančių energijos šaltinių. Išsiplėtojus energetinių augalų tyrimams numatoma, kad nemaistinės paskirties daugiamečiai žoliniai augalai, jų tarpe ir C4 fotosintezės tipo, gali būti inovatyvus sprendimas. Energetinių augalų biomasė, tenkinanti numatomą biokuro paskirtį, turi būti tinkamos cheminės sudėties; ją galima valdyti, parenkant augalų rūšis, jų pjūties laiką. Kokybiškai biokuro išeigai svarbu optimizuoti jo gamybą, modeliuojant ir kontroliuojant proceso sąlygas. Žoliniai augalai, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, šalyje ištirti nepakankamai išsamiai, palyginus su ES ir kitomis šalimis. Ypač nedaug informacijos apie darbui pasirinktų optimalų augalų pjūties laiką įvairioms bioenergetinėms reikmėms, fitožaliavų konversijos į biodujas proceso optimizavimą, žaliavų cheminės sudėties sąryšį su kaloringumu, biodujų išeiga ir jų sudėtimi. Mokslinio darbo tikslas – kompleksiškai įvertinti ir moksliškai pagrįsti daugiamečių žolinių augalų panaudojimo galimybes bioproduktų gamybos inovatyvioms technologijoms, ištyrus įvairiu laiku pjautų šių augalų derlių, cheminę sudėtį, energetinę vertę, valdant biomasės metanizacijos procesą. Bus sprendžiami šie uždaviniai: įvertinti augalų rūšis su subalansuota organinių junginių ir mineraline sudėtimi biodujų gamybai ir tiesioginiam deginimui; sukurti optimalų biomasės anaerobinio proceso modelį, leidžiantį gauti geriausią biodujų išeigą bei jų sudėtį; identifikuoti augalų bioenergetinį potencialą biodujų ir kietojo kuro gamybai sąveikoje augalo rūšis x pjovimo režimas. Pirmą kartą Lietuvoje bus atlikti kompleksiniai skirtingų pjūčių ir augalų biomasės cheminės sudėties ir metanizacijos proceso valdymo tyrimai. Darbo rezultatai sudarys galimybę atrinkti vertingą fitožaliavą biodujų ir kietojo biokuro gamybai iš tradicinių ir naujų nemaistinės paskirties augalų, praturtins šalies ir kitų pasaulio šalių mokslą.