Finansavimas

Nanokompozitinės medžiagos, pasižyminčios plazmoninėmis savybėmis, turi platų pritaikymo spektrą: nuo paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos spektroskopijos, šviesos sugėriklių bei filtrų iki vėžinių ląstelių nustatymo. Kiekvienam pritaikymui nanokompozitinė medžiaga turi būti sukurta individualiai, o jos tinkamumas ir efektyvumas priklauso nuo medžiagos savybių. Optiniais reiškiniais paremtuose taikymuose labai svarbios naudojamos medžiagos optinės savybės. Todėl svarbu gebėti jas tiksliai nustatyti. Tam tinka spektroskopinės elipsometrijos metodas: neardantis, bekontaktis, nereikalaujantis specialaus paruošimo ar bandinio patalpinimo vakuume. Tai itin jautrus metodas, gebantis nustatyti dangų storius monosluoksnio tikslumu. Pagrindiniai šio tyrimo metu gaunami rezultatai yra medžiagos lūžio rodiklis, ekstinkcijos koeficientas ir dielektrinės konstantos, tačiau taip pat galima gauti informaciją apie dangos porėtumą, paviršiaus šiurkštumą, medžiagų tūrines koncentracijas ir kt. Rezultatai gaunami modeliuojant - sutapdinant teorines kreives su eksperimentinėmis. Tam reikia sukurti tirtos medžiagos optinį modelį, kas nanokompozitinių medžiagų atveju yra sudėtinga dėl didelio parametrų skaičiaus.Praktikos metu studentas įsisavins spektroskopinės elipsometrijos metodą ir jo rezultatų interpretavimo metodiką. Bus tiriamos įvairios metalo koncentracijos nanokompozitų dangos ir jų savybės lyginamos priklausomai nuo koncentracijos. Studentas parinks optimalų optinį modelį nanokompozitų savybių nustatymui.