Finansavimas

Elektros energijos kiekis, sunaudojamas interjero ir eksterjero apšvietimui, sudaro penktadalį pasaulyje pagaminamos elektros energijos kiekio. Visą praėjusį šimtmetį buvo naudojami neorganinio tipo šviesos šaltiniai: pradedant ypač mažo efektyvumo kaitrinėmis lemputėmis ir baigiant šviesos diodais (LED), kurie ir šiuo metu gana plačiai eksploatuojami neatsižvelgiant į juose naudojamus sunkiuosius metalus (gyvsidabris, galis) ir jų darinius, konstrukcijos mechaninį trapumą bei gamybos kaštus. Kaip alternatyva vis sparčiau kelią skinasi organiniai šviesos diodai (OLED), kurie sudaryti iš tarp katodo ir anodo suformuotų kelių elektroaktyvių organinių medžiagų sluoksnių. Visgi kyla klausimas kas gi neleidžia įvykti spartesniam OLED technologijos proveržiui pasaulinėje rinkoje? Viena svarbiausių priežasčių - pakankamai nedidelis, lyginant su raudonais ir žaliais, mėlynų OLED tarnavimo laikas. Be to, mokslo pasaulyje skirtingos tyrėjų grupės dažnai "lenktyniauja" dėl didesnio OLED efektyvumo, tačiau dažnai "pro pirštus" žiūri į spinduolių praktinę panaudojimo galimybę. Pramonėje, kuomet siekiama įgyvendinti didelio ploto prietaisų gamybą, labai svarbu, kad organinės medžiagos būtų morfologiškai ir elektrochemiškai patvarios bei gebėtų sudarytų stabilius molekulinius stiklus. Šios stažuotės tikslas - naujų elektrochemiškai ir termiškai stabilių, pasižyminčių efektyvia ir subalansuota skylių-elektronų pernaša ir gebančių sudaryti stabilius molekulinius stiklus organinių spinduolių paieška ir panaudojimas mėlynų TADF OLED struktūrose. Parenkant chromoforus bus siekiama, kad chromoforų reaktyvūs centrai būtų pakeisti/užblokuoti inertinėmis grupėmis tuo pačiu padidinant ir galutinių junginių elektrocheminį stabilumą. Taip pat planuojami chromoforai su ilgesniai alkiliniais pakaitais, kad rezultate, gauti mėlyni spinduoliai gebėtų sudaryti stabilius molekulinius stiklus ir galėtų būti pritaikomi OLED gamybai elektroaktyvius sluoksnius liejant iš tirpalų.