Finansavimas

Klaipėdos universitete (KU) šiuo metu ruošiami biologai, kurie įgyja naujausių žinių hidrobiologijos, mikrobiologijos ir molekulinės biologijos paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu. Rengiami studentai turi gebėti dirbti tarpdalykinėse srityse kūrybiškai taikant ir integruojant skirtingų kursų metu įgytas mokslo žinias. Maudyklų vandens kokybė Europoje gerėja, tačiau dėl kilmatos kaitos stebimi procesai (padidėjusio nuotėkio iš žemės ūkio naudmenų, aukštesnė vandens temperatūra) gali lemti netikėtų ir ilgiau trunkančių fekalinės taršos atvejų, ypatingai pajūrio regione. Šiai rizikai įvertinti ir reikalingų priemonių skirtų rizikai valdyti taikymui, reikalingi nauji vertinimų metodai. Lietuvoje, pajūrio aplinkoje (Kuršių mariose) atlikti tyrimai parodė, kad vertinant fekalinės taršos sklidimą vandenyje svarbi ir vandens aplinka. Bakterijos pasižymi biologinėmis savybėmis, kurios joms leidžią išgyventi, o kartais ir daugintis antrinėse buveinėse, jų buvimas aplinkoje nebūtinai susijęs su šviežia fekaline tarša. Lietuvos pajūrio aplinkoje vasaros laikotarpiu stebimos skirtingo druskingumo sąlygos, suspenduotas medžiagos kiekis, temperatūros režimas. Taip pat tradicinius mikrobiologinius tyrimus vis dažniau keičia molekuliniai tyrimų metodai, kurių pagalba rezultatus galim gauti greičiau nei taikant tradicinius metodus. Vasaros praktikos mokslinio tyrimo tema apima pajūrio maudyklų kokybės vertinimą skirtingos aplinkos sąlygose taikant tradicinius ir molekulinius tyrimų metodus. Tyrimo numatyti tikslai: a) Palyginti indikatorinių bakterijų gausumą skirtingose pajūrio vandens aplinkose b) Įvertinti ir palyginti indikatorinių bakterijų gausumą taikant tradicinius tyrimų metodus ir molekulinius tyrimų metodus.