Finansavimas

Trumpai ir glaustai aprašoma projekto esmė, t. y. projekto tikslas, kokios projekto veiklos bus įgyvendinamos ir kokių rezultatų šiomis veiklomis siekiama. Ši informacija skelbiama viešai ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt.Vakarų Lietuvos pajūryje (Kuršių nerijoje ir žemyniniame krante) vyksta intensyvūs natūralūs eoliniai procesai, esminiai keičiantys paviršių. Nuo XVI a. visiškai užpustyta 14 kaimų, o kiti kaimai dėl pustomo smėlio turėjo keltis iš vienos vietos į kitą. Pustymo procesus pristabdė XIX amžiaus pirmoje pusėje pradėtas kopų apželdinimas, kurio dėka XX amžiaus pradžioje kopų slinkimas buvo sustabdytas. Kuršių nerijos susidarymą ir jos kopų formavimą lėmė Sembos pusiasalio litoralinė erozija bei į šiaurę judantis povandeninis nešmenų srautas. Šio srauto tyrimai pradėti XX amžiaus viduryje. Dabartiniu metu juos vykdo Baltijos jūros šalių mokslininkai bei mokslinės institucijos. Lietuvoje eolinio reljefo tyrimai apima kelias kryptis:1. Litoralinių procesų intensyvumo ir povandeninio smėlio srauto prienašos į Kuršių neriją tyrimai. Šios krypties tyrimai pradėti 1965 metais. 2. Eoliniai procesai Kuršių nerijos pajūrio apsauginiame kopagūbryje. 3.Smėlio pernašos didžiajame Kuršių nerijos kopagūbryje tyrimai.Tyrimo tikslas – Įvertinti Kuršių nerijos reljefo pokyčius XX amžiaus laikotarpiu, susiejant juos su pustomų kopų smėlio balansu.Planuojami tyrimai leis kompleksiškai įvertinti smėlio balansą Kuršių nerijos Baltijos jūra – Kuršių marios atkarpoje. Kartu bus ištirtas smėlio pernašos mechanizmas nuo apsauginio pajūrio kopagūbrio į didįjį kopagūbrį, smėlio sedimentacija palvėje ir kupstynėje, defliacijos – akumuliacijos procesai didžiajame kopagūbryje ir smėlio išpustymas į Kuršių marias.