Finansavimas

Nežiūrint didelio proveržio, organiniai šviestukai turi įvairiausių trūkumų, t.y. mažas efektyvumas, nesubalansuota krūvių injekcija dėl nesutampančių skirtingų sluoksnių HOMO-LUMO lygmenų, taip pat lėta krūvių pernaša sluoksniuose. Nesubalansuotas skylių ir elektronų judėjimas prietaise susiaurina rekombinacijos zoną emisijos sluoksnyje, todėl mažėja efektyvumas, ypač prie didesnio skaisčio, ir sutrumpėja prietaiso veikimo laikas. Pastaruoju metu sintetinamos įvairios skyles transportuojančių medžiagų struktūros, tačiau vis dar išlieka nemažai trūkumų-per mažas teigiamų krūvių judris, per dideli injekcijos barjerai dėl nesutampančių HOMO lygmenų, netinkamas sluoksnių morfologinis ir terminis stabilumas, kurį sukelia Joule kaitinimas prietaiso veikimo metu. Dėl paminėtų priežasčių yra didelis poreikis naujoms skyles transportuojančioms medžiagoms, kurios turėtų žemą jonizacijos potencialą efektyviai teigiamų krūvių injekcijai, didelius krūvininkų judrius sluoksniuose, didelį terminį ir morfologinį stabilumą dėl aukštų stiklėjimo temperatūrų verčių. Tokias medžiagas suformavus dvisluoksnių arba daugiasluoksnių prietaisų struktūrose, būtų kelis kartus padidinamas bendras prietaisų efektyvumas. Šio projekto tikslas - naujų elektroaktyvių organinių junginių turinčių substituoto triarilamino pagrindą sintezė ir panaudojimas amorfinių sluoksnių, kurie pasižymėtų krūvininkų arba Forster energijos pernaša, formavimui. Tokie nanosluoksniai naudojami daugiasluoksnių šviesos diodų (OLED), kurie yra displėjų ir OLED apšvietimo technologijų pagrindas, formavimui ir optimizavimui. Gauti rezultatai bus pristatyti tarptautinėje konferencijoje „Baltic Polymer Symposium 2019“