Finansavimas

Šio projekto tikslas – parengti kompetentingą studentą, kuris turėtų mokslinių tyrimų patirties ir būtų motyvuotas prisidėti prie mokslinės veiklos plėtros ateityje. Studentas bus apmokytas tyrimo planavimo, organizavimo, vykdymo, duomenų apdorojimo, analizės, interpretavimo bei išvadų pateikimo. Šiuos įgūdžius, prireikus, jis galės panaudoti magistro ar doktorantūros studijų veikloje ar darbo praktikoje.Projekto metu bus atliekamas tyrimas„Trumpalaikio kūno vėsinimo poveikis fiziologiniam stresui ir cholesterolio koncentracijai“ Populiarėjantis žmonių polinkis grūdintis kelia klausimą,- koks tokio grūdinimosi poveikis sveikatai? Yra žinoma, kad ilgesnis buvimas šaltyje gali padidinti katecholaminų (Srámek et al., 2000; Palmieri- Smith et al., 2007) streso hormonų kiekį (Sramek et al., 2000; Pilcher et al., 2002; La¬Voy et al., 2011), užslopinti (Shephard & Shek, 1998) arba suaktyvinti (Deng et al., 2003; Walsh & Whithem, 2006) imuninę sistemą ir taip pabloginti darbingumą bei sveikatą. Visgi, vienkartinio trumpalaikio kūno vėsinimo (vienkartinės grūdinimosi procedūros) poveikis žmogaus organizmui nėra aiškus. Ankstesni tyrimai demonstruojantys šalčio poveikį kraujo lipidams, kurie žinomi kaip vieni didžiausių aterosklerozės rizikos faktorių (Newmann et al., 1986; Muntner et al., 2000 ), daugiausiai buvo atliekami su gyvūnais (Vahouny et al., 1962; Radomski, 1966; Tsopanakis et al., 1998; Tsopanakis & Tesserommatis, 1991), bet ne žmonėms. Trumpalaikio ūmaus patekimo į šaltį (iki 10 minučių) poveikis streso hormonams, taip pat, nėra aiškus. Šis tyrimas turėtų praplėsti žinias apie trumpalaikio grūdinimosi poveikį žmogaus organizmui, duotų naujų žinių apie sisteminėje kraujotakoje įvykusius vienalaikiškus hormoninius (streso hormonų) bei kraujo lipidų (trigliceridų, bendro cholesterolio, MTL ir DTL) pakitimus. Šie žymenys gali būti vieni iš pagrindinių rodiklių apibūdinančių šalčio poveikį darbingumui ir sveikatai (Tabas, 2002; HokoMcEwen, 2008).