Finansavimas

Projektu "Trumpalaikio vėsinimo poveikis žmonių smegenų motorinės žievės jautrumui" bus siekiama parengti motyvuotą ir kompetentingą jaunąjį mokslininką, kuris ilgainiui galėtų prisidėti prie universiteto mokslinės veiklos plėtros ateityje. Sunku būtų paneigti faktą, kad žmonijos evoliucija ir gebėjimas išgyventi glaudžiai siejamas su gebėjimu greitai ir tiksliai reaguoti į aplinkos temperatūros svyravimus. Žmogus savo kasdieninėje veikloje susiduria su šalčiu: dirbant, treniruojantis, užsiimant rekreacine veikla lauke, gydantis patirtas traumas (Abaïdia et al., 2017). Mokslininkai yra nustatę, kad organizmui vėstant padidėja cirkuliuojančių katecholaminų ( Brazaitis et al., 2015) ir kitų streso hormonų koncentraciją kraujyje (Brazaitis et al., 2015), pablogėja budrumas, nuotaika (Lieberman et al., 2009), neuroraumeninė ir kognityvinė funkcijos (Racinais, Oksa, 2010; Brazaitis et al., 2012), darbinė atmintis (Duncko et al., 2009), padidėja refleksu jautrumas (Racinais, Cresswell, 2013; Brazaitis et al., 2015) ir užslopinama (Schwabe et al., 2012) ar stimuliuojama (Joëls et al., 2006) imuninė sistema. Mokslininkų H. Wakabayashi ir kt, (2017) teigimu vėsinimo poveikis neuroraumeninei funkcijai gali būti paaiškinamas, sumažėjusiu impulsacijos dažniu, galvos motorinei žievei pertvarkant raumens aktyvumą įtraukiant daugiau motoneuronų ir taip padidinant raumenų elektrinį aktyvumą. Visgi, lieka neaišku, kaip trumpalaikis aštrus šalčio stimulas gali paveikti galvos motorinės žievės jautrumą. Planuojamame eksperimente sieksime išsiaiškinti kaip 10 min aštrus šalčio stimulas paveiks sveikų jaunų vyrų galvos motorinės žievės jautrumą. Mūsų tyrimas turėtų praplėsti žinias apie trumpo, vos 10 min. trukmės šalčio stimulo poveikį galvos motorinės žievės jautrumui, ko pasėkoje tikimės gausime naujų duomenų, kodėl organizmui vėstant keičiasi impulsacija į periferiją.