Finansavimas

Lietuvoje dėl drėgmės pertekliau buvo vykdomi sausinimo darbai. Dalis upių ir upelių tapo priimtuvais nuvedančiais perteklinį vandenį iš drenažo sistemų su gausiu maistinių medžiagų kiekiu ir nesudarant sąlygų savaiminiam apsivalymui. Tai reiškia, kad vis gausesni maistinių medžiagų kiekiai patenka į vyresnes upes, toliau nuplukdomi į Nemuno upę, o ši savo ruožtu papildo, gausiu maistinių medžiagų kiekiu jau ir taip nuo eutrofikacijos kenčiančias Kuršių marias. Tiesinant upes ir upelius buvo pakeista jų vagos forma, vagos buvo pagilintos, pakeistas jų nuolydis, kas užtikrino perteklinio vandens greitą pašalinimą nuo sausinamų žemių plotų. Inžinerinės priemonės dažniausiai naudojamos atstatyti ištiesintų upių natūralią bioįvairovę, sugrąžinti gamtinę pusiausvyrą ir kiek galima renatūralizuojamas upes priartinti prie natūralioms artimų morfologinių sąlygų. Projekto tikslas - remiantis tyrimais, kurie kelia studento mokslinę kvalifikaciją, nustatyti upės vagos renatūralizavimo įtaką upių geram ekosistemų funkcionavimui, siekiant įvertinti kuri inžinerinė priemonė daro didžiausią įtaką natūraliam vagos atsikūrimo procesui. Projekto mokslinio tyrimo metu studentė pereis visus tyrimo proceso struktūros elementus, t.y. pasirengimo, tyrimo proceso organizavimo, empirinio duomenų rinkimo bei tyrimo duomenų apdorojimo ir apibendrinimo. Pasirengimo etape bus išnagrinėta Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra, sutelkiant dėmesį į upę renatūralizuojančių priemonių įvairovę, efektyvumo vertinimą. Tyrimo proceso organizavimas paremtas tyrimo objekto aprašo rengimu, upės ekologinės būklės pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus vertinimo pasirengimui bei tyrimų aprašo anketos formavimu, t.y. bus parengta empirinių duomenų rinkimo forma kiekvienai upę renatūralizuojančiai inžinerinei priemonei. Tyrimo duomenų apdorojimo ir apibendrinimo etape numatyta upės vagos renatūralizavimo įtakos upių geram ekosistemų funkcionavimui analizė, vertinimas ir išvadų rengimas.