Finansavimas

Esant tokiems dideliems emigracijos iš Lietuvos mastams, lietuvių kalbos išlaikymas emigracijoje yra aktuali problema ir mokslininkams, ir plačiajai visuomenei. Didžiausią reikšmę kalbų išsaugojimui turi šeimos kalbų vadyba, palaikanti bendruomenė ir jai į pagalbą ateinanti lituanistinė mokykla, kur emigracijoje gyvenantis vaikas ne tik praplečia savo kalbos ir tradicijų žinias, bet ir susiduria su situacijomis, kur jam reikia bendrauti kitaip nei šeimoje, taip pat atsiranda galimybė susirasti lietuviškai kalbančių draugų. Taigi šiame projekte gilinamasi į mokytojų, dirbančių lituanistinėse mokyklose, ir ten atliekančių ne tik kalbos mokytojo vaidmenį, bet ir padedančių vaikams atrasti sąsajas su kilmės šalimi, kalbines nuostatas ir motyvaciją. Keliamas tikslas išsiaiškinti, kokios yra dabartinės bangos emigrantų mokytojų kalbinės nuostatos (kokie veiksniai sudaro jų ideologinį pagrindą), kas juos motyvuoja (kas sudaro motyvacijos konstruktą) dirbti lituanistinėse mokyklose, dažnai savanoriškai. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kuo būtent šios emigracijos bangos mokytojų nuostatos skiriasi nuo pokario bangos. Metodas - studentė sudarys kokybinį klausimyną, jį išbandys su 1–2 asmenimis, bus ieškoma informantų, tada bus atliekama 10 kokybinių interviu (ilgis – vidutiniškai 45 min.). Interviu bus atliekami nuotoliniu būdu. Taip pat bus sudarytas kiekybinis klausimynas, jis išbandomas su 3–5 asmenimis. Tada bus ieškoma respondentų ir siekiama surinkti bent 50 anketų (ilgis – 10 min.). Kiekybinės apklausos platinimas internetu ir kokybinių interviu rinkimas vyks paraleliai.Šis tyrimas ne tik padidins mokslines žinias apie dabartinės emigracijos bangos nuostatas, papildys paveikslą apie lietuvių kalbos išlaikymo situaciją, bet galėtų būti naudingas kalbos politikos formuotojams, taip pat viešinant lituanistinių mokyklų mokytojų darbą.Apibendrinus duomenis, bus ruošiama tyrimo ataskaita.