Finansavimas

Projektas yra skirtas ištirti institucinius ypatumus, svarbius valiutos kursų politinei ekonomijai. Nepaisant gausios valiutos kursus nagrinėjančios literatūros, kol kas nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kaip ekonominius rezultatus ir valiutos kursų režimų pasirinkimą (ekonominę politiką) gali veikti institucijos, ypač darbo rinkos struktūra. Remiantis Baltijos šalių atvejo patirties per 2008-09 metų krizę analize, atskleidžiama, kokius institucinius veiksnius pražiūrėjo esami valiutos kursų aiškinimo ir prognozavimo modeliai bei teikiami pasiūlymai, kaip šiuos modelius galima būtų tobulinti. Taip pat nagrinėjami trys platesni klausimai, susiję konkrečiai su darbo rinkos ir valiutos kursų sąveika. Pirma, ar šalys, turinčios fiksuotus valiutos kursus (arba esančios vieningoje valiutos zonoje) pasiekia geresnių ekonominių rezultatų, jeigu turi „lanksčias“ darbo rinkas? Antra, ar darbo rinkos ypatumai turi įtakos tam, kaip šalys renkasi valiutos kursų režimus? Trečia, ar darbo rinkos struktūra veikia tam tikrų interesų grupių, konkrečiai apdirbamosios pramonės, preferencijas valiutos kurso atžvilgiu? Šis tyrimas siekia nagrinėti svarbią praktinę svarbą turinčius klausimus – valiutos kursai yra viena svarbiausių tarptautinės ekonomikos ir politinės ekonomijos temų. Pavyzdžiui, tyrimo išvados gali būti aktualios diskusijoms apie eurozonos problemas bei sprendimo būdus. Be to, projektas siekia įnešti svarbų indėlį į mokslines diskusijas. Pažymėtina, kad esamoje literatūroje nėra pasiekta sutarimo šiame tyrime keliamais klausimais. Būtent dėmesys institucijoms ir konkrečiai darbo rinkai galėtų padėti pateikti tikslesnius atsakymus, išspręsti tam tikrus ginčus literatūroje. Projekte taip pat siekiama nuodugniai ištirti populiarų teiginį apie tai, kad darbo rinkų lankstumas yra esminė sąlyga šalims, norinčioms fiksuoti valiutos kursą ar prisijungti prie vieningos valiutos zonos.