Finansavimas

Dar 1964 m. Kembridžo universitete buvo įkurta grupė tirti demografinę istoriją ir visuomenės socialinę struktūrą. Vėliau J. Hajnal, P. Laslett nubrėžė namų ūkio ir šeimos modelio skirtumus ir jų geografinę ribą tarp Vakarų ir Rytų Europos. Lietuva buvo priskirta Rytų Europos zonai. Pastaraisiais dešimtmečiais visoje Vidurio ir Rytų Europoje ypač suaktyvėjo namų ūkio, socialinio mobilumo tyrimai, kurie gerokai pakoregavo ankstesnes mokslininkų išvadas. Lietuvoje taip pat jau pradėti tokie tyrimai. H. Medick atkreipė dėmesį į mikroistorinio tyrimo aktualumą analizuojant valstiečių ir miestelėnų namų ūkį, socialinės struktūros kaitą, kuris leidžia sugretinti ir patikrinti istoriografijoje nusistovėjusias koncepcijas, pateikti ne tik naują medžiagą, bet neretai ir naujas įžvalgas. Šis tyrimas geografiškai apimantis tik vieną Užvenčio parapiją per 1-2 kartų gyvenimo laikotarpį, atliepia tokią prieigą. Istoriografijoje nėra iki galo aišku, koks buvo vidutinis valstiečio ūkis bei kaip valstiečio gyvenimui darė įtaką jo turtinė priklausomybė. Tyrinėjant lokalinius ryšius, galima nustatyti, kaip didieji socialiniai ir politiniai procesai paveikė niekuo visuomenėje per daug neišsiskiriančių "mažų žmonių" gyvenseną ir tuo pačiu suvokti, kiek tam tikras procesas, reiškinys ar gyvenimo sąlygos veikė visą visuomenę. Analizuojant bažnyčios metrikų, dvarų inventorių knygas siekiama nustatyti Užvenčio parapijoje gyvenusių šeimos vyraujantį modelio tipą, vidutinį namų ūkio dydį, jų įtaką valstiečių socialiniam mobilumui baudžiavos sąlygomis. Šio tyrimo chronologinės ribos yra 1836–1861 m. Projekto metu gauti rezultatai bus pateikti rašto darbo pavidalu (1,5 a.l.), 2 pranešimais akademinei ir neakademinei bendruomenėms, 1 straipsniu spaudoje.