Finansavimas

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje teikiamas vis didesnis dėmesys į antrinių žaliavų panaudojimo galimybes. Po pastatų ir statinių griovimo statybos pramonėje betoninės atliekos dažniausiai patenka į sąvartynus taip teršdamos mus supančią aplinką. Žinant, kad kokybiškų gamtinių užpildų ištekliai Lietuvoje riboti, o betono atliekų panaudojimo galimybės naujai produkcijai gaminti menkai nagrinėtos, šis projektas būtų labai savalaikis ir aktualus. Betono irimas pažeistose konstrukcijos vietose ar įtrūkimuose vyksta greičiau, nes į juos absorbuojama drėgmė iš aplinkos. Siekiant eliminuoti minėtus pažeidimus ir pagerinti gaminių savybes racionalu panaudoti naujos kartos kristalizacinį priedą, kuris reaguodamas su cemento kietėjimo metu išskiriamais produktais sudaro stabilius kristalus, kurie panaikina konstrukcijoje esamus mikroįtrūkimus visu gaminio tūriu ir kas svarbiausia savaime „užsitaiso“. Kristalizacinis priedas užpildydamas ir/ar suskaitydamas kapiliarus geba iki minimumo sumažti konstrukcijos vandens įgėrį, žymiai padidinti vandens nelaidumą, atsparumą šalčiui, bei betono konstrukcija tikėtina taps atsparesnė cheminiams aplinkos poveikiams, t.y. ji bus visapusiškai ilgaamžiškesnė. Projekto tikslas: ištirti vandeniui nelaidaus betono savaiminio atsinaujinimo dėsningumus ir plyšių, kurių plotis iki 0,4 mm, užsivėrimo metu susidarančios medžiagos atsparumo agresyvios aplinkos poveikiui (sulfatai, chloridai ir atsparumas šalčiui) ilgaamžiškumą.