Finansavimas

Dėl besikeičiančio klimato (dažnų liūčių), potvynių, geomorfologinių ypatybių (reljefo) ar apleistų ir netvarkomų melioracijos tinklų Vakarų Lietuvoje stebimas ilgalaikis ar trumpalaikis dirvos užmirkimas, susiformuoja užlietos teritorijos, pelkės. Šiose teritorijose keičiasi biogeocheminiai medžiagų ciklai, ekosistemų funkcionavimas, vyksta maistingųjų medžiagų išsiplovimas, kurios patenka į vandens telkinius (upes, lagūnas ir jūrą) dėl ko yra spartinama eutrofikacija, daromas poveikis jų ekologinei būklei, stebimas padidintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač metano, CO2) susidarymas ir išsiskyrimas į aplinką. Lietuvoje dėmesys skiriamas saugomų pelkių ir šlapžemių restauracijai (pvz. Svencenlės pelkė), tačiau dėl klimatinių aspektų tokių užmirkusių teritorijų yra kur kas daugiau ir jų stebėsenai atlikti skiriamas mažesnis dėmesys dėl žmogiškųjų išteklių bei technologinių trūkumo. Šiuo tyrimu siekiama sukartografuoti laikinai ir nuolat užlietas teritorijas Vakarų Lietuvoje, išskirti, kur yra natūraliai esantys pelkynai, o kur susiformuoja dėl klimatinių veiksnių, pvz.: potvyniai, krituliai ar reljefas. Bus naudojami palydoviniai sintetinės apertūros radarų (Sentinel-1) ir optiniai (Sentinel-2 ar Landsat-8) duomenys, bus sukurtas šių duomenų klasifikavimo algoritmas, o rezultatas suvaliduotas su duomenimis gautais iš drono lauko tyrimų metu. Pagrindinis rezultatas ir praktinė nauda – identifikuotos nuolat užlietos teritorijos ir šlapynės, t.y. „Karštieji taškai“ per 2014-2019 m., kur tvarkymo ir restauravimo darbai yra pirmiausia reikalingi siekiant pagerinti ekosistemos funkcionavimą ir reguliuoti klimato kaitą.