Finansavimas

Projekte bus atliekamas jonizacijos procesų, svarbių valdomai termobranduolinės sintezės reakcijai bei vėžinių susirgimų gydymui, tyrimas. Tarptautiniu projektu ITER siekiama užtikrinti patikimą ir saugią alternatyvą iškastiniam kurui, kurio naudojimas laikomas pagrindine visuotinio atšilimo priežastimi. Dalis vidinių statomo termobranduolinės sintezės (TS) reaktoriaus sienelių padengiamos volframu (W), norint apsaugoti konstrukcijas nuo plazmos poveikio. Tačiau jonai patenka į plazmą ir prasideda nepageidaujamas spinduliavimas, stabdantis TS reakciją, todėl svarbu tiksliai įvertinti W jonų kiekį plazmoje. Eksperimentiškai matuojama daugiau didesnės jonizacijos jonų, nei gaunama teoriškai. Toks neatitikimas rodo, kad modeliuojant neteisingai nustatoma TS reakcijai reikalinga energija, todėl dedamos didžiulės pastangos, siekiant įvertinti jonizacijos elektronais spartų koeficientus. Intensyvus iškastinio kuro naudojimas didina ir vėžinių susirgimų riziką. Gydant vėžinius susirgimus daugiausia dėmesio skiriama didelių energijų dalelėms. Susidomėjimas mažų energijų elektronais išaugo, iškėlus idėją apie lokalaus poveikio spinduliavimą vykstant elementariųjų procesų kasakadui – susidarius vakansijai dėl elektrono pagavimo arba vidinės konversijos. Bet tam reikia tiksliai įvertinti spinduliuojamų Ožė elektronų energijas ir intensyvumus. Projekte keliamas tikslas ištirti įvairių jonų jonizaciją, vykstančią dėl sąveikos su elektronais bei elementariųjų procesų kaskado metu. Numatoma išnagrinėti koreliacinių efektų įtaką jonizacijos elektronais procesui. Šie efektai ypač svarbūs žemesnės jonizacijos jonams, kurių nedidelis pokytis gali stipriai įtakoti jonų pasiskirstymą pagal jonizacijos laipsnius plazmoje. Dvigubos jonizacijos elektronais bei dvigubo ir trigubo Ožė šuolių indėliai jonizacijos procesui bus ištirti naudojant mūsų išplėtotą artinį, kuriame kelių kūnų uždavinys nagrinėjamas kaip vienas po kito einančių procesų, kurių metu vyksta užpildų pernaša, visuma.