Finansavimas

XIX amžiuje sociologijos pradininkai Kontas ir Ketlė minėjo fiziką kaip įkvėpimo šaltinį. Vienas jų tikėjo, kad įmanoma atrasti socialinius dėsnius, kurie būtų panašūs į fizikinius, o kitas savo pasirinktą metodologiją vadino "socialine fizika". Manoma, kad jų darbai įkvėpė gerai žinomą fiziką Bolcmaną pasiūlyti molekulinio chaoso hipotezę. Vėliau ši hipotezė tapo statistinės fizikos pamatu. Šiuo metu statistinė fizika yra plati fizikos sritis, kuri nagrinėja įvairias daugelio sąveikaujančių dalelių sistemas. Skaičiavimų mokslo ir technologijų pažanga leido statistinei fizikai išvystyti detalius tokių sistemų modeliavimo metodus. 1940-jų pradžioje buvo pastebėta, kad elementarūs modeliai, žinomi ląstelinių automatų vardu, atkuria sudėtingas gyvybę primenančias struktūras. Per artimiausius kelis dešimtmečius ląstelinių automatų idėja buvo patobulinta yra įgavo pavidalą artimą šiuolaikiniams agentų modeliams. Šiuo metų agentų modeliai yra populiarus įrankis, kurį naudoja tiek fizikai besidomintis socialinių reiškinių modeliavimu, tiek socialinių mokslų atstovai. Šio projekto metu tirsime tris skirtingus socialinių ir politinius reiškinius: pažiūrų falsifikavimą, politinės tapatybės formavimąsį ir viešą veiksmą. Iš socialinių mokslų perspektyvos šie reiškiniai yra gana skirtingi, bet iš matematinės ir fizikinės perspektyvos šių reiškinių modeliai turėtų priklausyti tai pačiai modelių klasei. Šio projekto metu mes derinsime socialinių mokslų teorijas (stažuotės vadovė yra patyrusi socialinių mokslų srities mokslininkė) ir modeliavimo patirtį iš statistinės fizikos (stažuotojas yra fizikos mokslų daktaras) siekdami pasiūlyti šių reiškinių agentų modelius. Šiuose modeliuose agentai bandys suderinti savo viešą (elgseną) ir privačią (įsitikinimus) nuomones. Tokio tipo modeliai leis nagrinėti ne tik stebimą nuomonių dinamiką, bet ir įvertinti disonanso lygį dirbtinėje visuomenėje. Aukštas disonanso lygis gali būti didelių socialinių pokyčių pranašas.