Finansavimas

Pastaruoju metu atsiradusi sveikatos srities problema, nulemta naujos koronaviruso atmainos SARS-CoV-2 ir jo sukeliamos COVID-19 ligos, kuri gali pasireikšti įvairia klinikine simptomatika bei netgi sukelti sunkų ūminį respiracinį sindromą, pakeitė mūsų visų gyvenimus tiesiog žaibiškai. Ši liga gali turėti ypač didelę reikšmę žmonių, turinčių įvairių lėtinių patologijų, gyvybėms, ypatingai sergantiems virškinimo sistemos onkologinėms ligoms ar laukiantiems solidinių organų transplantacijos. Šiuo metu esant dideliam trūkumui specializuotų analitinių metodikų, kurios padėtų vystyti personalizuotą mediciną bei pacientų populiacijos stebėseną Lietuvoje, tai yra ypatingai aktualu COVID-19 ir kitų krizių metu. Pandeminės krizės laikotarpiu pacientų srautų koordinavimas sutrinka ir prarandama galimybė suteikti pagalbą, iškreipiamos medicininės linijos, diagnozės laikas bei intervencijos vykdymas. Visa tai atsiliepia didesniu pacientų mirtingumu bei augančiu krūviu ligoninėms. Pavyzdžiui, surinkti pacientų klinikiniai parametrai COVID-19 kontekste gali būti susisteminami, kad būtų įvertintas paciento būklės sunkumas ir tai padėtų priimti sprendimus dėl chirurginės intervencijos. Išvystytos metodikos leistų reguliuoti ne tik onkologinių pacientų srautus, ligonių stebėseną, bet ir įvertinti populiacines grupes, nukreipiant pas atitinkamus specialistus ir mažinant gydymo uždelsimą. To nesprendžiant galima tikėtis ne tik augančių sveikatos apsaugos išlaidų, bet ir krūvio gydymo sistemoje. Būtina paminėti, kad nukrypimų nuo standartinio gydymo lygis įvairiose šalyse varijavo, kai kur gydymas kito drastiškai, o kai kuriose šalyse tik minimaliai (16–18). Tokius skirtumus lėmė unikali pandeminė situacija kiekvienoje šalyje, bei skirtingai organizuota onkologinė pagalba.