Finansavimas

Numatomas tyrimas orientuotas į siekį išsiaiškinti kaip ir kokiais būdais Voluinė buvo integruota į Lietuvos Didžiąja Kunigaikštystę XIV amžiuje. Tai ne tik šaltinių ir istoriografijos analizė, bet ir bandymas suvokti sociopolitinius procesus naujausių valstybės teorijų kontekste, kurios susiformavo per paskutiniuosius dešimtmečius Vakarų Europos istoriografijoje. Pasirinkta konceptuali prieiga prie šios problemos yra susijusi su sudėtinės monarchijos (composite monarchy) sąvokos turiniu. Sudėtinės monarchijos terminas nėra naujas Lietuvos istoriografijoje, jį pirmas panaudojo S.C. Rowell, bandydamas nusakyti Krėvos akto turinį. Tiesa, dar iki tol jo darbuose buvo galima įžvelgti nuorodų į šios problemos esmę (panaudojant ir šiam klausimui skirtą istoriografiją), tačiau pati sąvoka plačiau nebuvo išskleista. Vėliau prie šios problemos dirbo J. Kiaupienė, siekdama apibūdinti Lenkijos ir Lietuvos valstybių santykius po Krėvos akto. Visgi, pati sąvoka ir jos turinys Lietuvos istoriografijoje plačiau plėtoti nebuvo. Sudėtinės monarchijos sąvoką į istoriografiją įvedė H. Koenigsberger 1978 metais pasirodžiusiame straipsnyje (1975 metais ta pačia tema buvo skaityta paskaita) skirtam valdymo formoms apibūdinti Naujaisiais laikais. Būtina pabrėžti, jog priskirdamas sudėtinėms manarchijoms politinius darinius H. Koenigsberger išskleidžia kelias problemas iškart. Pirmiausia, tai teritorinių struktūrų, valdomų vieno valdovo, pobūdis (išskaidyta – už jūros ar kitų valstybinių darinių teritorija ir vientisa teritorija). Iškart, pradedant gvildenti šią temą, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdys tapo chrestomatiniu ir buvo įtrauktas į europinę istoriografiją. Kita problema susijusi ne su teritorijos kontrolės, bet su valdymo modeliu – sudėtinis valdžios pobūdis monarcho ir parlamento santykiuose. Šias ir vėliau išsirutuliojusias prieigas bus bandoma patikrinti naudojant LDK medžiagą.