Finansavimas

Visuomenėje vis didėja vyresnio amžiaus (50+) žmonių proporcija, tačiau iki šiol jie nesulaukia pakankamo dėmesio, kai vertinama šalies gyventojų gerovė, svarstomos jos stiprinimo priemonės ir veiksmų pagrindimui renkami atitinkami empiriniai duomenys. Gyventojų demografinis senėjimas kelia iššūkius ne tik gerovės valstybės sistemų fiskaliniam stabilumui, bet ir efektyviam vyresnio amžiaus žmonių (VAŽ) dalyvavimui darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime. Tad tampa aktualu išryškinti ir stiprinti VAŽ vaidmenį užtikrinant gerovės valstybės tvarumą. Siekiant tobulinti VAŽ gerovę, projekto tikslas yra teoriškai ir empiriškai ištirti, kaip politikų, praktikų ir individų lygmeniu konstruojama VAŽ gerovės politika šiuolaikinėje visuomenėje, įvertinti esamą VAŽ būklę ir pasiūlyti inovatyvius gerovės stebėsenos rodiklius. Siekiant pagrindinio tikslo bus įgyvendinti šie uždaviniai: 1. Gerovės valstybės raidos ir demografinės kaitos (gyventojų senėjimo) sąsajų teorinis pagrindimas; gerovės valstybės modelių ir politikos priemonių analizė ir įvertinimas tiriamose šalyse išskiriant priemones, orientuotas į VAŽ socialinių rizikų mažinimą ir jų įgalinimą apibrėžtose gyvenimo srityse.2. Esamų vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių kritinis įvertinimas ir šiai dienai menkiau išplėtotų rodiklių konceptualus pagrindimas bei metodologinis aprobavimas, atitinkantis tarptautinius standartus.Tyrimas atskleis įvairių tipų gerovės valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Suomija) politikos veiksmingumą mažinant vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą bei didinant jų visavertį įsitraukimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Tyrimas pasiūlys esamos vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečius įtrauktinus rodiklius. Projektas prisidės prie mokslininkų, politikos formuotojų ir įgyvendintojų bendradarbiavimo stiprinimo.