Finansavimas

Projektu siekiama „uždėti“ trečiąjį lietuvių dialektologijos sluoksnį – plėtoti regioninio variantiškumo diskursą, atskleidžiantį, kaip gali būti rengiami konceptualiai ir perceptualiai vartotojui egzistuojančių variantų žemėlapiai. Pirmasis dialektologijos sluoksnis – diskursas kuriamas vadovaujantis objektyviais variantų skirtumais: regioninio variantiškumo kontinuumas, reflektuojantis objektyviuosius variantų bruožus, suskaidomas apibendrintomis izoglosėmis. Antrasis sluoksnis – perceptyviosios dialektologijos paradigmos prototipinių tarmiškumo zonų mentaliniai žemėlapiai, reflektuojantys ne tik kalbinę realybę, bet ir vietų kultūrines, socialines ir kt. vertes. Šio projekto tikslas – taikant trumpųjų rodyklių metodą ir diskurso technikas, tirti šiaurinio vakarų aukštaičių (ŠVA) arealo kalbinės gimtinės tapatumo ir išskirtinumo konceptualizaciją ir percepciją. Tyrimo aprėptis – pereiginis arealas tarp žemaičių ir aukštaičių tarmių: Šiaulių zona, 3 pagrindiniai ir 2 rezerviniai apylinkių punktai, atrinkti taikant sociokultūrinių tinklų metodą. Įgyvendinant projekto veiklas, numatyta sukurti kalbinės gimtinės tapatumo ir išskirtinumo konceptualizacijos ir percepcijos tyrimo modelį, integruojantį trumpųjų rodyklių metodu grįstas užduotis; diskurso analizės užduotis ir kt. PD metodologinius principus, ir, atlikus empirinį tyrimą pereiginiame ŠVA areale, nustatyti kalbinės gimtinės varianto įtinklinimo regioninio variantiškumo kontinuume veiksnius, jų reikšmingumą; identifikuoti ŠVA arealo punktų sugiminiavimo kryptis: varianto kaitą aukštaitiškojo ir žemaitiškojo regioninio variantiškumo požiūriu. Planuojama tyrimų rezultatų vertė ir pritaikomumas: 1) sukurtas modelis pritaikytinas kitų pereiginių (ir ne tik) arealų variantiškumo tyrimuose; 2) gauti duomenys vertingi horizontaliosios konvergencijos krypčių prognostikai; 3) pereiginio ŠVA arealo varianto sugiminiavimo rezultatai teiks pagrindą kritinei aukštaičių ir žemaičių tarmių ribos peržiūrai.