Finansavimas

Europos Komisija žaliosios ekonomikos principų diegimą šalyse narėse sieja su 2019 m. patvirtintu „Žaliuoju kursu“, kuris kaip besąlyginė nuostata numato žaliosios ekonomikos principų diegimo kryptį ir pasirinkimo racionalumą, grindžiant politiniais, ekonominiais, aplinkosauginiais, technologinių inovacijų būtinumo, socialiniais, tvarios plėtros ir kitais strateginiais pasirinkimo argumentais. Žaliosios ekonomikos principų diegimas atskiruose pramonės sektoriuose ne visada yra racionaliai pasvertas ir įvertintas. Šių principų diegimą pirminėse stadijuose dažniausiai subsidijuoja viešosios institucijos per nacionalines ir (ar) ES investicijas. Tolimesnis žaliosios ekonomikos principų diegimas siejamas jau su privataus sektoriaus investicijomis, o tokių investicijų grąža lieka tik pačių sektorių ar pramonės sričių atsakomybės klausimas. Nenuostolingumo modeliavimo metodų, ekonominių prielaidų stoka neskatina privataus verslo investicijų siekiant integruoti žaliosios ekonomikos principus. Spartėjant urbanizacijai, miestuose sparčiai didėja gyventojų skaičius, kyla įvairių problemų. Šių klausimų sprendimas taip pat reikalauja ženklių investicijų bei tinkamos vystymuisi strategijos parengimo. Šio po doktorantūros stažuotės tyrimo tikslas - išanalizavus ekonominio nenuostolingumo apibrėžimą ir kriterijus, įvertinti ekonominio nenuostolingumo prielaidas išmaniuose pakrančių miestuose. Projekto taikomoji vertė – tyrimo pagrindu suformuluotos ir įvertintos ekonominio nenuostolingumo prielaidos išmaniuose pakrančių miestuose leis integruoti šias prielaidas rengiant žaliojo kurso principų įgyvendinimo strategijas. Projekto metu bus atliekama mokslinės literatūros analizė, teisės aktų bei strategijų turinio analizė, palyginamoji analizė, antrinių statistinių duomenų analizė siekiant įvertinti investicijų poreikį žaliojo kurso įgyvendinimui išmaniuose pakrančių miestuose, ekonominio nenuostolingumo prielaidų vertinimas.