Naujienos

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sukuria apie 430 kilogramų atliekų – tai kiek mažiau nei jų „sukaupia“ vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. Tačiau gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiais, perdirbamu jų kiekiu ir jų panaudojimu energijai gaminti Lietuvai prie Europos Sąjungos standartų teks taikytis pagreitintu tempu.

Viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) inicijuotos ir bendrovės „Norstar“ atliktos apklausos duomenimis, nuolat atliekas rūšiuoja tik 35 proc. Lietuvos gyventojų, ir tą daro daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindinė įvardyta nerūšiavimo priežastis – nėra kur namuose laikyti surūšiuotas atsargas.

Net 70 proc. gyventojų svarbus motyvuojantis veiksnys yra prie namų stovintys specialūs konteineriai. Jie tarsi primena apie atliekų rūšiavimo svarbą, ypač jei jiems parinkta nuolat į akiratį patenkanti vieta. PTO komunikacijos projektų vadovė Audronė Viliūtė patvirtina, jog tinkamos ir rūšiuoti skatinančios infrastruktūros trūkumas lemia, kad kaimo vietovėse daugiau kaip pusė apklaustųjų teigia nerūšiuojantys vien dėl to, kad tokie konteineriai yra arba toli, arba jų apskritai nėra.

Tinklalapio rusiuojam.lt duomenimis, Lietuvoje gyventojų surūšiuotoms buitinėms atliekoms mesti skirti konteineriai įrengti beveik 6 tūkstančiuose taškų.

Nerūšiuosi – sumokėsi

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Vil­ma Ka­ro­sie­nė sako, kad di­džiau­sią atsakomybę dėl pasyvaus gyventojų atliekų rūšiavimo tu­rė­tų pri­siim­ti sa­vi­val­dy­bės, nes joms pa­ves­ta rū­pin­tis veiksmingu at­lie­kų tvar­ky­mu. Jos nuomone, savivaldybėms labai svarbu pradėti taikyti pernai liepą Vyriausybės patvirtintą atliekų tvarkymo įkainio skaičiavimo metodiką, kuri ekonomiškai skatintų žmones rūšiuoti atliekas.

„Iš tam tikro chaoso bus pereita prie tvarkos. Jei­gu gy­ven­to­jas rū­šiuos at­lie­kas ir mes jas į specialų kontei­ne­rį, at­lie­kų tvar­ky­mas jam ne­kai­nuos, o už pri­sta­ty­tas gė­ri­mų pa­kuo­tes dar su­sig­rą­žins ir sumokė­tą užs­ta­tą. Nau­ja sis­te­ma sėk­min­gai veiks tik ta­da, kai bus ne tik su­kur­ta inf­ras­truk­tū­ra, bet ir pradėtos dieg­ti nau­jos mo­kė­ji­mo me­to­di­kos, nau­do­ja­mos ska­ti­namosios priemonės, įrengiami konteineriai ir turima jų aps­kai­ta“, – aiškino V. Karosienė.

Atliekų konteineriai turėtų pilnėti lėčiau įgyvendinus metalinės ir plastikinės taros užstato sistemą, kuri įpareigos parduotuves priimti ne tik stiklinius, bet ir plastikinius butelius bei skardines, padarys šios rūšies tarą tokią pat paklausią, kokie dabar yra alaus buteliai.

Europą teks vytis

Lietuvoje per metus susidaro apie 1,4 mln. tonų komunalinių atliekų. Sukūrus efektyvią jų tvarkymo sistemą, po sep­ty­ne­rių me­tų ve­ža­mos į są­var­ty­nus turėtų su­da­ryti ne dau­giau kaip 35 pro­c. tokių atliekų, o jų perdirbama turėtų būti ne mažiau kaip 65 proc.

Visa reikiama atliekų tvarkymo sistema, kuri šalyje pradėta kurti 2000-aisiais, turi būti baigta iki 2020 me­tų.

Iki tų pačių metų Lietuvoje bus kuriama ir atliekų rūšiavimo sistema. Šiuo metu pra­dė­ti pirkti at­lie­kų rūšiavi­mo ir kompostavi­mo kon­tei­ne­riai in­di­vi­dua­lioms val­doms. Nau­jo fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio ES struktūrinių fondų lė­šo­mis jų pla­nuo­ja­ma pirk­ti dar dau­giau.

Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną rūšiuoja nereguliariai. Dar prasčiau rūšiuojamos pavojingos atliekos (dažai, cheminės medžiagos ir kt.), elektros ir elektroninės įrangos atliekos.

ES valstybėse plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną vidutiniškai rūšiuoja devyni iš dešimties gyventojų, kitų rūšių atliekas – apie tris ketvirtadalius ES gyventojų.

Atliekų nerūšiuoja 7 proc. Lietuvos gyventojų ir 3 proc. europiečių.