Be to, jos nuomone, vyresnio amžiaus žmonėms sportavimas padeda atrasti naujų draugų. „Bendravimas skatina džiaugtis gyvenimu, judėti į priekį, o ne užsidaryti namuose ir liūdėti. Dabar aš visiems rekomenduoju sportuoti!“ – kalbėjo pašnekovė.
Įsimetusi liga gąsdino skausmais
Vaizdingoje vietovėje Skuodo rajone gyvenanti Gertrūda visą gyvenimą dirbo mokytoja, o sugrįžusi į namus taip pat nesėdėdavo rankų sudėjusi: turėjo daržą, ūkį, kuriais rūpinosi kartu su vyru. Šie darbai niekur nedingo išėjus į pensiją. Kaip pati sako, kai nebereikėjo kasdien eiti į darbą, visas gyvenimas ėmė suktis apie namus. Bendraujanti moteris nesiskundė vienatve – visuomet turėjo bičiulių, lankydavo vaikus. Todėl nejautė didelio poreikio užsiimti kažkokia papildoma veikla. Greičiausiai ir sportuoti nebūtų pradėjusi, jei ne netikėtai užklupusios sveikatos problemos.
„Prieš kelerius metus ėmė skaudėti dešinę koją. Pradėjus ieškoti priežasčių, man nustatė antro laipsnio artritą. Tuo metu jau sunkiai vaikščiojau – stipriai šlubuodavau. Nuvažiavusi pas vaikus į Klaipėdą ar Palangą, vos paeidavau – jie mane už rankos vesdavo ir žiūrėdavo, kad neužkliūčiau ir nepargriūčiau“, – prisiminė pašnekovė. Skaudėdavo ne tik einant. Gertrūdos teigimu, tuo metu ji net negalėjo dešinės kojos sulenkti. Vos tai pabandžius padaryti nudiegdavo veriantis skausmas. „Kadangi buvo nustatytas tik antro laipsnio artritas, gydytojai nesutiko operuoti. Vienintelis patarimas buvo kentėti. Vartojau visokius vaistus nuo skausmo, išbandžiau daugybę įvairiausių tepalų. Tačiau, kai dabar pagalvoju, esmė buvo tokia, kad mano koja buvo visiškai sustingusi“, – pasakojo pensininkė.
Ji neslėpė, jog tokia savijauta labai slėgė ir kėlė bejėgiškumo jausmą. Tokia būsena visuomet aktyviai ir energingai Gertrūdai nebuvo įprasta. Todėl ji nusprendė ieškoti alternatyvios pagalbos ir netikėtai prisiminė kineziterapines treniruotes, kurios jau gerus metus vyko jos gyvenvietėje.
Sportuoja ir 80-metės
Apie projektą „Sveikos gyvensenos skatinimas Skuodo rajono savivaldybėje“, skirtą vyresnio amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui gerinti, Gertrūda sako girdėjusi jau anksčiau, tačiau pati lankyti nesiryžo ilgai. „Išbandyti pastūmėjo draugės. Tuo metu projektas jau vyko metus. Dabar šiuos užsiėmimus lankau jau porą metų“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, jau po pirmos treniruotės ji užsidegė noru sportuoti toliau. „Pajutau, kad man tai labai patinka. Ir anksčiau mėgau aktyvų gyvenimo būdą. Nors niekada profesionaliai nesportavau, nuo studijų metų mokėjau ir darydavau „kūno kultūros“ pratimus. Tiesa, metams bėgant vis rečiau“, – kalbėjo buvusi lietuvių kalbos mokytoja. Ji pasakojo, kad treniruotes praleidžia tik tuomet, kai užklumpa rimtos sveikatos problemos. Tačiau vos pasijutusi geriau, skuba atgal.
„Anksčiau treniruotės vykdavo tris kartus per savaitę. Dabar jau rečiau – dukart per savaitę. Vyresnės moterys to prašė, o trenerė atsižvelgia į visus mūsų norus. Užsiėmimų metu gauname ne tik praktikos, bet ir teorijos. Jei reikia, kažkas iš grupės prašo, parenka pratimų konkrečiai problemai spręsti“, – draugiškais santykiais užsiėmimuose tarp sportuojančių senjorių ir trenerės džiaugėsi Gertrūda.
Anot jos, visi supranta, kad sportuoja dėl savęs, todėl nėra jokios konkurencijos ar didelių tikslų. Moterys nepersitempia – užsiėmimai vyksta atsižvelgiant į tos dienos dalyvių savijautą. „Padarom pertraukų – išgeriam arbatos, pasikalbam. O tada vėl padirbame. Mūsų grupėje yra įvairaus amžiaus moterų: man 74-eri, bet yra ir tokių, kurioms virš 80 metų. Visos esam tikros šaunuolės, dirbame pagal savo galimybes. Ir mūsų trenerė sako: „Neperkraukite savęs, bet sportuokite taip, kad jaustumėte naudą“, – išmoktus ir labai praverčiančius patarimus paminėjo Gertrūda.
Jai pačiai naudingiausi buvo stuburo, rankų, kojų tempimo pratimai. Dėl jų, tiki, pavyko suvaldyti įsisiūbuoti bandžiusį artritą. Dabar jau žinau, kokius tempimo pratimus, kuriuos išmokau užsiėmimų metu, padaryti.
„Liga niekur nedingo – kartais pradeda skaudėti. Tačiau dabar jau žinau, kokius tempimo pratimus, kuriuos išmokau užsiėmimų metu, padaryti. Pasportuoju ir savijauta pagerėja“, – teigė pašnekovė.
Teigiamus sveikatos pokyčius Gertrūda sako pastebėjusi jau po pusmečio treniruočių. Kad kineziterapija puikiai veikia, matė ir aplinkiniai. „Pamenu, po kokio pusmečio man pradėjus sportuoti nuvažiavome su vyru pas vaikus. Jie sako: „Mama, tu jau nebešlubuoji!“ Esu gyvas įrodymas, kad judėjimas ir tinkami pratimai padeda geriau nei bet kokie vaistai. Esu gyvas įrodymas, kad judėjimas ir tinkami pratimai padeda geriau nei bet kokie vaistai. Tai patyriau savo kailiu ir dabar pasakoju visiems“, – džiaugėsi Gertrūda ir pridūrė, kad, matyt, laiku susigriebė ir atrado sveikatai palankiausią būdą. „Nežinau, kaip būtų, jei turėčiau ne antro, bet kokio ketvirto laipsnio artritą. Galbūt treniruotės jau nebūtų padėjusios, vis tiek reikėtų operacijos. Tačiau aš pačiu laiku susizgribau. Man, galima sakyti, pasisekė. Labai tikiuosi, kad per tiek laiko, kiek man skirta nugyventi, chirurgijos man nereikės“, – savo mintimis pasidalijo artritu serganti Gertrūda.
Gertrūda dalyvauja Europos socialinio fondo finansuojamame projekte „Sveikos gyvensenos skatinimas Skuodo rajono savivaldybėje“, kurį įgyvendina Skuodo rajono savivaldybės administracija. Projekto partneris - Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.