Tvirtą pagrindą po kojomis atrasti pavyko tuomet, kai įsitraukė į Vievyje vykusį projektą, kurio metu „moterų ratuose“, konsultuojant psichologei, ji įgijo pasitikėjimo ir išsigrynino idėjas, ką norėtų ir galėtų veikti ateityje. Šiuo metu Martyna kartu su vyru dirba savo įkurtoje mažojoje bendrijoje, kuri teikia patalpų valymo paslaugas Vilniuje. Maža to, ji mokosi profesijos ir jau žino, kad šie mokslai – ne paskutiniai.
Į Lietuvą sugrįžo gimus sūnui
Kaip ir daugelis jaunų žmonių, Martyna ir jos vyras (tuomet dar – ne oficialus sutuoktinis, bet mylimasis – red. past.) į užsienį išvyko ieškodami geresnio gyvenimo. „Neturėjome didelių tikslų – norėjome dirbti ir užsidirbti. Pirmiausia vykome į Vokietiją, kur dirbome sandėlyje. Nepatiko, todėl sugalvojome, kad važiuosime į Norvegiją. Ten jau gyveno ir dirbo mano tėvai. Jie ir pakvietė prisijungti prie vienos įmonės kolektyvo. Sąlygos buvo geros, tad užsibuvome net ilgiau nei planavome“, – apie kelerių metų laikotarpį emigracijoje pasakojo jauna moteris.
Per tą laiką Martyna ištekėjo, gimė sūnus. Būtent jo atsiradimas apvertė aukštyn kojom visus poros planus – jie nutarė grįžti į Lietuvą. Anot pašnekovės, konkrečios priežasties nebuvo – tiesiog pajuto, kad vaiką norėtų auginti ne užsienyje, bet gimtinėje. „Taip su vienerių metų kūdikiu grįžome. Neturėjome, kur apsistoti, tad įsikūrėme pas uošvius Vievyje. Grįždami planavome, kad užsiimsime fotografija: už sutaupytus pinigus buvome nusipirkę įrangos. Tačiau tuo metu buvo koronaviruso pandemija, įvestas griežtas karantinas ir visi planai bei svajonės žlugo. Teko parduoti įrangą ir galvoti, ką daryti toliau“, – neslėpė Martyna.
Projektas padėjo išsaugoti šeimą
Iškilę sunkumai stipriai paveikė santykius šeimoje – pora ėmė pyktis. „Reikėjo pinigų, iš kažko gyventi, o ką daryti – nežinojom“, – nelengvą etapą prisiminė pašnekovė.
Išeitį pasiūlė Martynos anyta, sužinojusi apie projektą „Kai mamystė ir verslas pakeliui“. Pasak Martynos, didelio noro dalyvauti jame ji nejautė, tačiau nutarė pabandyti. „Iš pradžių sakiau, kad niekur neisiu, nieko nenoriu. Bet galiausiai pasidaviau įkalbinėjimui. Vis tiek nieko neveikiau – nei studijavau, nei dirbau. Dabar labai džiaugiuosi tuo“, – sakė istorijos herojė. Kartu su kitomis 22 projekto dalyvėmis – vaikų turinčiomis moterimis – ji ėmė lankyti užsiėmimus, kuriuose pamažu vėl įgavo pasitikėjimo savimi.
„Užsiėmimai prasidėjo rugsėjį. Tai buvo moterų ratai – iš viso kelios grupės, kurių vienoje aš ir dalyvavau. Aš savo „rate“ buvau jauniausia dalyvė. Tačiau, nors kitos moterys buvo gerokai vyresnės už mane, tai man labai padėjo. Sulaukiau labai daug palaikymo, paskatinimo. Eidama ten labai savimi nepasitikėjau, bijojau pasmerkimo, kad esu jauna, nieko nepasiekusi. O išgirdau visiškai priešingus dalykus – visos moterys mane skatino, ragino eiti ir daryti. Taigi aš taip ir dariau!“– juokėsi pašnekovė.
Projekto dalyves konsultavo psichologė, taip pat buvo organizuojami ir verslo pradžios mokymai, kuriuose savo patirtimi dalijosi lektorės – įkvepiančios moterys – mamos, sugebėjusios suderinti tėvystę su saviraiška. Iš jų Martyna ir kitos projekto dalyvės taip pat sužinojo apie verslo provincijoje ypatumus, sulaukė patarimų, kaip pomėgį ar idėją „įdarbinti“ ir paversti darbu, nešančiu pajamas. Susitikimuose savo žiniomis dalijosi elektroninės prekybos atstovė, buhalterinės apskaitos įmonės vadovė, floristikos ir masažo studijų įkūrėjos, amatininkės ir kitų sričių atstovės. Visų jų istorijos skatino nenuleisti rankų, kvietė Martyną ieškoti ją dominančių veiklos sričių ir jose įgyvendinti savo sumanymus.
„Šie susitikimai padėjo geriau save pažinti ir išsigryninti tikslus – atsakyti sau, ko noriu iš gyvenimo. Kasdienybėje į tokias temas mes dažniausiai nelendame, nes kartais lįsti į jas nėra malonu“, – sakė pašnekovė.
Dalyvavimas projekte paveikė ne tik ją – žmonos teigiamus pokyčius pajuto visa šeima: vyras ir mažytis sūnus.
Verslo idėja „iš praeities“
Kelis mėnesius trukusiuose užsiėmimuose vis geriau pažindama save Martyna netruko atrasti ir idėją verslui. Kartu su kitomis projekto dalyvėmis ji išanalizavo paslaugų poreikį Elektrėnų savivaldybėje ir suprato, jog turi ką pasiūlyti. „Būdavo pokalbių apie tai, kokie darbai, profesijos patinka, ką galėtume dirbti. Atrodo, paprasti dalykai, bet taip besikalbant ir randi idėją. Manęs moterys klausė, ką aš veikiau Norvegijoje? Ten aš pradėjau nuo patalpų valymo. Moterys tada sako: „Kodėl to daryti nepabandai čia, Lietuvoje?“ Susimąsčiau ir supratau, kad tikrai galėčiau“, – apie verslo idėjos gimimo kelią papasakojo pašnekovė.
Užteko kelių pirmųjų užsakymų ir darbo atsirado tiek, jog Martynai prireikė pagalbos – taip prisijungė vyras. „Planavome, kad jis man padės laikinai, bet tie „keli kartai“ virto dviem metais ir mūsų abiejų bendra veikla“, – neslėpė Martyna.
Šiuo metu savo veiklą jie teikia kaip mažoji bendrija „Švaros sargai“. Daugiausia užsakymų atkeliauja iš Vilniaus – tvarkyti namus prašo privatūs klientai. Daugiausia užsakymų atkeliauja iš Vilniaus – tvarkyti namus prašo privatūs klientai. „Dauguma jų gyvena namuose, kotedžuose, butuose ir yra nuolatiniai mūsų klientai“, – sakė Martyna.
Ar per tuos dvejus metus buvo minčių, jog ši veikla – ne tai, ką norėtų dirbti visą gyvenimą? Martyna neslepia, kad tikrai taip. „Turbūt kaip ir visiems pasitaiko, kad užklumpa dvejonės, imi galvoti, kad viskas atsibodo. Kartais tiesiog trūksta pagalbininkų – bandymai įdarbinti kitus žmones nebuvo sėkmingi. Tačiau kol kas tai pagrindinė veikla, iš kurios jau dvejus metus mes gyvename. Skųstis tikrai negaliu“, – pasakojo jauna moteris, prasitarusi, kad dabar jau lengviau: sūnus jau didesnis, todėl ir laiko sau bei naujoms idėjoms atsiranda daugiau. „Vakarais jau galime ir kokią knygą paskaityti, ką nors kito nuveikti“, – sakė darželinuko mama.
Vis dėlto planą B ji turi: tęsia konditerijos mokslus. „Vyras taip pat turi ketina mokytis. Po jo – ir aš noriu toliau studijuoti. Tai, jei klausiate apie ateitį ir planus, turbūt teisingiausia būtų sakyti, kad tai – mokslai“, – nusijuokia energinga pašnekovė, dabar jau žinanti, jog visi sunkumai įveikiami.
Martyna dalyvavo Europos socialinio fondo finansuotame projekte „Kai mamystė ir verslas pakeliui“, kurį įgyvendino bendruomenė „Aktėvystė“.