BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Vyriausybė patvirtino ES investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ketvirčio ataskaitą

2022 m. birželio 8 d. / Finansų ministerija

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai už 2022 m. I ketvirtį. Šioje ataskaitoje apžvelgta ES lėšų investavimo pažanga bei teikiamos rekomendacijos ministerijoms dėl investicijų planavimo ir valdymo.

Rodoma:

Būtinybė užtikrinti Sanglaudos politikos lankstumą

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, dėl šiuo metu išaugusių žaliavų ir energetikos kainų, karo Ukrainoje ekonominių padarinių, Sanglaudos politika turi reaguoti lanksčiai ir padėti ES šalims laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti ES ir nacionalinėmis lėšomis bendrai finansuojamus projektus.

„Dėl karo Ukrainoje kontekste sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų ir energijos kainų, kartu su bendramintėmis šalimis kreipėmės į Europos Komisiją, akcentuodami būtinybę aktyviai reaguoti į šoko padarinius, įvedant papildomus lankstumus, kurie padėtų suvaldyti rizikas projektų įgyvendinimui“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuva pagal ES išmokėtas Lietuvai lėšas užima 6-ąją vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį. Įgyvendinant 2014-2020 m. finansavimo laikotarpio ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, iš viso investuota 5,23 mlrd. eurų (75 proc. skirtų ES lėšų). Per 2022 m. I ketv. investuota 163 mln. eurų ES fondų lėšų (2 proc. skirtų ES lėšų). Iki 2022 m. balandžio 30 d. projektams paskirstyta 7,5 mlrd. (107 proc.) eurų ES fondų lėšų.

Taip pat ES ketvirčio ataskaitoje apžvelgiamos rizikingiausių projektų rizikų valdymo ir jų mažinimo priemonės bei pateikiami konkretūs su tuo susiję siūlymai ministerijoms, siekiant išaugusių rizikų akivaizdoje užtikrinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą programavimo laikotarpiu.

Dėmesys karo pabėgėliams

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ES susiduria su didžiulio masto karo pabėgėlių srautais. Europos Komisija (EK), reaguodama į didėjančius karo pabėgėlių srautus, sudarė galimybes valstybėms narėms nukreipti dalį nepanaudotų sanglaudos politikos lėšų pabėgėlių poreikiams – tai numatyta „Sanglaudos veiksmai pabėgėliams Europoje” (angl. CARE) iniciatyvos rėmuose.

Siekiant prisidėti prie CARE tikslų, Lietuvoje ketinama skirti apie 5 mln. eurų Europos socialinio fondo virškontraktavimo lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms priemonėms, prisidedančioms prie migrantų poreikių užtikrinimo.