Paraiškos ir projektai

Dauguma negalią turinčių vaikų turi sensorinės integracijos problemų. Dėl sensorinės integracijos problemų jiems kyla kalbos, pažinimo, judesių raidos, elgesio ir mokymosi sunkumų. Vaikams reikalinga nuolatinė sensorinė stimuliacija, kurios dėka galima padėti vaikui išmokti teisingai priimti aplinkos dirgiklius ir atsakyti į juos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tinkama jutimų stimuliacija praplečia vaikų bendravimo galimybes, padeda geriau suvokti išorinį pasaulį, daro įtaką vaiko raidai bei smegenų veiklai, gerina santykius su bendraamžiais bei suaugusiais, mažina problemas dėl netinkamo elgesio, padeda patirti pasitikėjimą savimi, gerina kalbinę raišką, įtakoja sėkmingą socializaciją bei ugdymo(si) rezultatus ir pan. Ugdymo ir socialinės integracijos garantijos sudaro sąlygas atskleisti ir plėtoti negalių turinčių vaikų (tiksliau – vaikų, turinčių intelekto sutrikimą, judesio, padėties bei neurologinių sutrikimų; įvairiapusių raidos sutrikimų (vaikystės autizmą); kompleksinių negalių) potencialą, turi svarbų vaidmenį asmens intelektinių, socialinių ir kt. gebėjimų raidai. Ugdymu siekiama laiduoti kuo visapusiškesnę vaiko prigimtinių galių plėtotę, sudaryti sąlygas atsiskleisti individualybei ir atsižvelgiant į individualias vaikų galias optimizuoti gebėjimų ugdymą/si, padėti pasirengti savarankiškam gyvenimui. Sudėtingiausia – sutrikusio intelekto asmenų socializacija. Svarbiausias jų ugdymo siekinys – ne tiek akademinių, kiek socialinių įgūdžių (bendravimo, elgsenos, emocijų, savarankiškumo, orientavimosi socialinėje aplinkoje) plėtojimas, atsižvelgiant į individualias galimybes ir veiksnius. Šiuo metu užsienyje yra sukurta nemažai sensorinio sąmoningumo vertinimo priemonių, metodikų skirtų sensoriniam ugdymui sensorinėse aplinkose. Tačiau labai trūksta informacijos ir mokslinės literatūros lietuvių kalba, kadangi Lietuvoje sensorinės integracijos sritis yra tik pradedama vystyti ir plėtoti, trūksta specialistų, bei nėra pritaikytų (adaptuotų) vertinimo bei